Pereiti prie turinio

Šešuva

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Šešuva (upė))
Šešuva
Šešuva ties Kalnėnais
Šešuva ties Kalnėnais
Ilgis 34 km
Baseino plotas 132 km²
Vidutinis debitas 0,81 m³/s
Ištakos Beištrakių miškas
Žiotys Neris
Šalys Lietuva

Šešuva  – vidurio Lietuvos upė; Neries kairysis intakas. Ilgis – 34 km, vidutinis metinis debitas nesiekia 1 kubinio metro per sekundę[1]. Prasideda Beištrakių miške, Šukiškių apylinkėse, 7 km į šiaurės vakarus nuo Kaišiadorių. Teka į šiaurės vakarus, žemupyje – į vakarus, pro Kaišiadorių ir Jonavos rajonus. Įteka į Nerį 20 km nuo jos žiočių, ties Šešuvos kaimu (Užusalių seniūnija), ties Kauno ir Jonavos rajonų riba, prie Turžėnų kalno šlaito.

Intakai: Būdupis, Želva, Lapirda, Garšas, Trainupė (dešinieji), Pravarta, Vėsa (kairieji).

Šešuvos baseinas labai miškingas, beveik visu savo atstumu, išskyrus žemupį, upė teka Gaižiūnų miškais.

Šešuva kelyje netoli Karmėlavos

Per Šešuvą pastatytas tiltas, kuriuo eina kelias, vedantis kauniečių pamėgto Zatyšių karjero link. Anot vietos gyventojų, ties tilto vieta dar caro laikais buvo pastatyta iš plytų klota pralaida. Žymiai vėliau, platinant kelią, buvo pastatytas prielipas iš betono tėkmės kryptimi, praplatintas tiltas[2]. Ties Užusaliais patvenkta. Ties Kalnėnais upę kerta geležinkelis.

Upės vidutinis nuolydis – 172 cm/km.[3] Didesnės gyvenvietės: Beištrakiai, Pašuliai, Būdos III, Užusaliai, Kalnėnai, Girininkai II, Turžėnai.

Upėvardžio šaknis šeš- Lietuvoje dažna, bet ne visai aiškios kilmės. Bandoma sieti su šešėlis („nuo šviesos užstojama tamsi vieta“), senesnė šios šaknies reikšmė galėjusi būti „šaltas, vėsus“[4].

  1. Šešuva Archyvuota kopija 2014-12-10 iš Wayback Machine projekto. (Vandens turizmo sporto klubo „Vikingai" duomenys)
  2. Jonavos rajone įgriuvo tiltas per Šešuvos upelį (papildyta)
  3. Šešuva. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 174
  4. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.