GAZ-24

GAZ-24
Bendra informacija
Gamintojas	GAZ
Gamybos metai	1967-1985
Dizaineris (-iai)	L. I. Cikolenko, N. I. Kirejevas
Chronologija
Prieš tai	GAZ-21
Po to	GAZ-24-10
Kėbulas ir važiuoklė
Klasė	Vidutinio dydžio automobilis
Kėbulo tipas (-ai)	4 durų sedanas 5 durų universalas
Išdėstymas	FR
Variklis ir transmisija
Variklis (-iai)	Benzininis: 2445 cm³ I4 5530 cm³ V8
Transmisija (-os)	4 pavarų mechaninė 3 pavarų automatinė
Išmatavimai
Ratų bazė	2800 mm
Ilgis	4760 mm
Plotis	1800 mm
Aukštis	1490 mm
Svoris	1420 kg – 1820 kg
Degalų bako talpa	55 l
Kita informacija
Panašūs automobiliai	Plymouth Valiant Chevrolet Nova Dodge Dart

GAZ-24 „Volga“ – vidutinės klasės lengvasis automobilis, su sedano ar universalo kėbulu, gamintas nuo 1970 iki 1985 m. Gorkio automobilių gamykloje.

Modifikacijos

• GAZ-24-01 – taksi automobilis gamintas 1970–1971 metais. Jame buvo sumontuotas deforsuotas ЗМЗ-2401 variklis, kėbulas buvo specialiai paženklintas langeliais (šaškine tvarka), žalios spalvos lempute, priekinio stiklo kampe, kuri reiškė, kad taksi laisvas, salono apdaila iš dirbtinės odos, vietoje radijo – taksometras.
• GAZ-24-02 – penkiaduris universalas, gamintas 1972–1986 metais.
• GAZ-24-07- taksi automobilis gamintas 1977–1982 metais ir aprūpintas dujine įranga.
• GAZ-24-24 – specialiųjų tarnybų versija arba palydos automobilis. Jame buvo montuojamas modifikuotas GAZ-13 „Čaika“ variklis ЗМЗ-2424. Šis agregatas buvo V formos, aštuonių cilindrų, darbinis tūris 5530 cm³, išvystė 195 AG ir turėjo automatinę, 3 pavarų dėžę, taip pat vairo stiprintuvą. Kėbulas ir važiuoklė buvo sustiprinti. Didžiausias greitis – 170 km/h.
• GAZ-24-54 – eksportui skirta modifikacija su vairu dešinėje pusėje (pagaminta mažiau nei 1000 automobilių).
• GAZ-24-76 (77) – atitinkamai sedanas ir universlas skirtas Belgijai, su firmos Scaldia-Volga komplektacija ir Peugeot Indenor dyzeliniu varikliu.
• GAZ-24-95 – visų varančiųjų ratų modifikacija su UAZ pavarų dėže. Iš viso išleisti tik 5 automobiliai, vienas iš jų priklausė Leonidui Brežnevui.

Rytų Vokietijos policijos automobilis

Taip pat buvo ir tokios modifikacijos kaip 4 durų paradinis kabrioletas ir pikapas (furgonas). Šie modeliai yra ne GAZ produkcija. Kabrioletus, skirtus kariniams paradams, gamino labai mažais kiekiais. Tuo užsiėmė „Bronickio karinė automobilių remonto gamykla“. Pikapus gamino kitos gamyklos, iš atgyvenusių sedanų bei universalų.

Istorija

Nuo 1956 m. GAZ pradėjo gaminti automobilius GAZ-21 „Volga“ ir jos modifikacijas. Tais laikais GAZ-21 buvo gana šiuolaikiškas automobilis ir skyrėsi originaliais konstrukciniais ir dizaino sprendimais. Bet 1960 m. pradžioje jis pradėjo rimtai senti, o ypač iš dizaino pusės.

1961 m. pradėtas projektuoti automobilis, kuris turėjo pakeisti GAZ-21. Pagrindinis konstruktorius – A. M. Nevzorovas, dizaineriai – L. I. Cikolenko ir N. I. Kirejevas. Automobilis buvo projektuojamas su skirtingais varikliais – keturių cilindrų modernizuotas nuo GAZ-21, V6 ir V8, taip pat 4 cilindrų dyzelinis variklis.

Vėliau teko atsisakyti šešių cilindrų variklio ir automatinės pavarų dėžės. Galiausiai automobilių gamybai buvo naudojami du skirtingi varikliai: 2445 cm³ I4 arba 5530 cm³ V8 su automatine pavarų dėže. Tiesa buvo pagaminti keli egzemplioriai su importiniu šešių cilindrų varikliu. Dyzeliniai varikliai buvo montuojami į nedideles, eksportui skirtas serijas.

Nuo 1962 iki 1965 metų buvo sukurti šeši maketai, stipriai besiskiriantys savo išore. Iki 1965 m. automobilio išorės dizainas ir techninė dalys buvo baigtos. 1966 m. pasirodė pimasis važiuojantis prototipas, pavadintas „M-24“ (ankstesnis gamyklos modelis GAZ-23 ant GAZ-21 bazės). Buvo gaminami du prototipai su skirtingais priekinės dalies dizainais – dviejų ir keturių žibintų. Gamyboje pasirodė automobilis su dviem žibintais.

1967 m. buvo paskelbta apie naujojo tarybinio automobilio gamybą. 1968 m. buvo surinkti 32 automobiliai, kitais metais surinkta dar 215 mašinų, o metų pabaigoje buvo paleistas konvejeris. 1970 m. liepos 15 d. baigėsi GAZ-21 gamyba. Nuo tada vienintelis gamyklos gaminamas modelis – GAZ-24.

GAZ-24 kartos

GAZ-24 „Volga“ gamybą galima suskirstyti į tris dalis pagal konstrukcijos ir išvaizdos pakeitimus.

1968–1977 m. gamybos, GAZ-24 galima išskirti kaip pirmosios kartos automobilį. Automobilis pastoviai buvo tobulinamas. Pirmaisiais gamybos metais (1970–1975 m.) buvo daromi įvairūs pakeitimai ir taisymai: veidrodžiai ant priekinių sparnų pirmuose modeliuose pasirodė nepatogūs eksploatuojant automobilį, todėl dešinįjį veidrodį panaikino, o kairįjį perkėlė ant durų, įdėjo patikimesnę bagažinės dangčio spynelę, naujas linges su kitokiu lakštų profiliu, užvedimo spynelę suvienodino su automobilių VAZ, originalios konstrukcijos spidometrą (juostelinis) pakeitė tradiciniu rodykliniu, todėl, kad juostelinio spidometro parodymus buvo sunku vertinti, dėl juostelės drebėjimo jam veikiant; ant galinio stogo rėmo buvo pritvirtintos gabaritinės šviesos, užsidegančios išlipant kelaiviams ir t. t.

Antrosios kartos GAZ-24

1977–1978 m. buvo daroma pirma, rimta modernizacija ir taip atsirado antroji automobilio karta. Automobilyje atsirado „iltys“ ant bamperio, saugos diržai, rūko žibintai, najas prietaisų skydelis ir daug kitų smulkių pakeitimų.

Tokios išvaizdos automobilis buvo gaminamas iki 1985 m., kol vėl buvo modernizuotas, tik šį kartą radikaliau. Trečiosios kartos „Volga“ vadinosi GAZ-24-10. Anksčiau, 1982 m. į gamybą buvo paleistas automobilis GAZ-3102, skirtas viešųjų institucijų aptarnavimui, kuriame buvo naudojami modifikuoti kėbulai, varikliai ir pavarų dėžės nuo GAZ-24.

Iki 1992 m. buvo pagaminta 1 481 561 automobilis GAZ-24 – masiškiausiai gamintas modelis gamyklos istorijoje.

Dizainas

Eksterjeras

Dizainu „Volga“ primena amerikietiškus 7 dešimtmečio vidurio automobilius. Tuo metu kai pasirodė masinėje gamyboje, GAZ-24 nebuvo pasenęs dizaino atžvigiu, lyginant su automobiliais gamintais Šiaurės Amerikoje iki 8 dešimtmečio pabaigos.

Presuotos kėbulo detalės buvo paprastos ir technologiškos. Priekinis ir galinis stiklai labai mažai išlenkti, siekiant supaprastinti gamybą, tuo pačiu atitiko tų laikų madą. Durų stiklai labai nežymiai lenkti. Presuoti durų stiklų rėmeliai masyvūs ir gana grubūs, kad užtikrintų maksimalų tvirtumą ir kartu gamybos paprastumą.

Galinis žibintas

Kėbulas buvo dažomas paprastomis spalvomis, atsižvelgiant į išlikusius automobilius dažniausiai buvo dažoma balta arba purvinai pilka spalva. Iš viso buvo apie 20 melamido-alkidinės emalės spalvų variantų (tuo tarpu pirmaujantys pasaulio automobilių gamintojai galėjo pasiūlyti iki 50 spalvų).

Vidaus rinkoje automobiliai nebuvo dažomi „metallic“ ar dviejų spalvų dažais (taip kartais GAZ prekybos agentai dažydavo eksportuojamus automobilius). Vinilo stogas taip pat nebuvo dedamas, visi modeliai su apklijuotu stogu – savininkų arba prekybos agentų darbas. Eksportui skirtos mašinos buvo dažomos kitokiomis, net „metallic“ spalvomis. Ankstesnių „Volgų“ spalvų gama buvo platesnė nei vėlesniųjų.

Grynai GAZ elementu galima pavadinti stogo rėmą puošiančias, chromuotas salono ventiliacijos groteles. 1974 m. ant jų atsiranda gabaritinės šviesos, kurias vairuotojas įjungdavo įlipant kelaiviams. GAZ-24-10 modelyje šio elemento jau nebėra.

Gale labiausiai charakteringa detalė – vertikalūs galiniai žibintai, kurių forma primena ištemptą šešiakampį. Vėlesniuose modeliuose į galinius žibintus buvo sudėti reflektoriai, supaprastinant jų konstrukciją. Nuo pat pradžių buvo naudojami europinio tipo žibintai.

Galinio numerio vieta buvo labai siaura, į ją tilpdavo tik beveik kvadratinis numeris. Nuo 1981 m. ji pritaikyta šiuolaikiniams standartams.

Antros kartos volgoje (nuo 1977 m.) priekiniuose sparnuose atsirado apvalūs posūkio signalai.

Durų rankenėlės turi tipinę 7 dešimtmečio formą, durys atsidarydavo paspaudus didelį mygtuką. Iki 1975 m. Buvo montuojamos rankenėles su storu mygtuku, o vėlesniuose su plonu.

Naujesnėse „Volgose“ rankenėlės su mygtukais pakeitė originalios, bet labai nepatogios, pilnai į duris įleistos rankenėlės.

Užrašas ant sparno

Ant priekinių sparnų, viršutiniame priekiniame kampe buvo užrašai “Волга”. Labai retai išliekantis dėl dažno sparnų keitimo. Galinėje kėbulo dalyje taip pat buvo užrašas “Волга”, tik kitokiu šriftu.

Pirmos kartos automobilio bamperiai buvo labai paprastos formos, be „ilčių“, bet su gumine juosta išilgai, esant silpnam susidūrimui ji apsaugojo chromuotą paviršių. Ant antros kartos automobilio bamperio atsirado „iltys“, bet 1985 m. jos vėl buvo nuimtos.

Gamykloje buvo montuojami veidrodėliai (ankstesnuiose modeliuose ant sparnų, o vėlesniuose tik ant vairuotojo durų) ir antena (dešiniajame sparne).

Interjeras

Durų apdaila su vertikaliomis siūlėmis

Durų apdaila su horizontaliomis siūlėmis

Prietaisų panelė labai paprastos formos, plokščia ir simetriška. Prietaisų mažai (nėra net tachometro), visi jie stačiakampio formos, patalpinti po stiklu. Ankstesniuose modeliuose (iki 1975 m.) buvo montuojamas juostelinio tipo spidometras, kuriame greitį rodė ne rodyklė, o raudona juostelė, slinkdama iš kairės į dešinę. Vėlesniuose spidometras buvo pakeistas į rodyklinį.

„Volgos“ priekinė panelė

Priekinė panelės dalis daugumoje modelių buvo apklijuota medžio imitacija, ankstesniuose automobiliuose buvo naudojamas matinis, reljefinis chromas. Pirmosios kartos panelės buvo aptraukiamos vinilu. Antrojoje kartoje prietaisų panelės viršus ir apačia buvo padengti minkšta, juoda sintetine medžiaga su gana nelygia tekstūra. Plonas vairas ir visos rankenėlės buvo pagamintos iš kieto, juodo plastiko. Durų palangių apdaila buvo pagaminta iš metalo ir apvilkta ta pačia medžiaga kaip ir panelė.

Vairas gana patogus, o jo skersmuo kompensuoja vairo stiprintuvo trūkumą.

Automobiliuose gamintuose iki 1977 m. priekyje buvo sofa, trečiosios (vidurinės) vietos atlošas atsilenkdavo ir virsdavo patogiu porankiu. 1977 m. buvo įdėti saugos diržai, todėl šis patogumas buvo išimtas.

Sėdynių apmušalų spalva buvo derinama su durų apdailos spalva. Iki 1977 m. apdaila buvo kombinuota – vinilas ir gobelenas. Taksi automobiliuose ir dalyje universalų visa apdaila buvo iš vinilo, tai leido sėdynes plauti šlapiuoju būdu.

Durelių apdaila galėjo būti skirtingų spalvų. Pirmosios kartos GAZ-24 apdaila buvo trijų spalvų – raudonos, rudos ir švieisiai pilkos. Spalvos buvo universalios, todėl jas naudojo įvairių spalvų automobiliams. Tokių spalvų buvo ir sėdynių apvalkalai. Pereinant į antrą kartą (tiksliau 1976 m. pabaigoje) atsirado naujų spalvų – salotinė, tamsiai žalia, juoda, mėlyna, bėžinė, o pilka ir ne itin estetiška ruda dingo.

Automobiliuose pagamintuose iki 1977 m. durų apdaila turėjo vertiklias siūles, vėliau atsirado apdaila su horizontaliomis siūlėmis ir charakteringu apskritimu aplink langų pakėlimo rankenėlę.

Automobilis buvo gaminamas su radijo imtuvu. Eksportui skirtuose modeliuose radijo imtuvas turėjo FM bangų dažnį.

Techninės ypatybės

Variklio skyrius

Iš techninės pusės, automobilis, buvo kurkas pranašesnis nei praėję modeliai. Pagrindinė naujovė buvo: pilnai sinchronizuota pavarų dėžė, stabdžių sistemoje buvo hidrovakuuminis stiprintuvas ir skirstytuvas, ratų stabdžių mechanizmai su automatiniu reguliavimu, patobulintas salono šildymas su galinio stiklo nuputimu, dviejų kamerų karbiuratorius, 14 colių ratlankiai, stovėjimo stabdis galiniuose ratuose (GAZ-21 buvo pavarų dėžės stabdis, kuris buvo labai nepatikimas). Labai sumažėjo važiuoklės tepimo taškų, laikantys kėbulo elementai tapo stipresni, o pats kėbulas tapo stabilesnis, dėl privirintų (GAZ-21 buvo prisukmi) galinių sparnų, dažymui buvo naudojama stabilesnė sintetinė emalė, būgniniai stabdžiai visuose ratuose.

Pagrindinis skirtumas nuo GAZ-21 buvo kėbulas, kuris skyrėsi ne tik išvaizda, bet naujovėmis panaudotomis jį kuriant. Principinis skirtumas buvo kėbulo aukštis. Skirtumas gana didelis – 13 cm. Tuometinėje automobilių gamyboje aukščio sumažinimas buvo gana svarbus faktorius.

Žemesni automobiliai turėjo kurkas žemesnį svorio centrą, kuris užtikrino stabilumą ir lengvesni valdymą esant dideliam greičiui. Žemame automobilyje mažiau kratė keleivius, esant prastai kelio dangai.

Pažeminus stogą, buvo pažemintos ir sėdynės, todėl erdvė viduje nesumažėjo, priekyje net padidėjo, dėl plokščios stogo apdailos. Salonas tapo platesnis (nors automobilio plotis nepasikeitė). Dėl plonesnių stogą laikančių rėmų buvo sudėti didesni stiklai, per kuriuos pateko daugiau šviesos ir padidėjo matomumas.

Trūkumai

Žinoma, buvo ir trūkumų charakteringų ne tik „Volgai“, bet ir kitiems tos kartos automobiliams:

• Sužeminus stogą, durys tapo gana žemos, todėl įlipti į automobilį buvo sunku, reikėjo stipriai pasilenkti.
• Didelė, vairuotojui nematoma erdvė. Neapžvelgiama zona buvo 9,5 m, o pagal standartus turėjo būti ne daugiau kaip 8 m. Reikia pabrėžti, kad vairuotojas iš savo vietos matė visus keturis automobilio sparnus ir tai padėjo geriau jausti automobilio gabaritus.
• Trečias trūkumas buvo blogas bagažo skyriaus išdėstymas. Dėl pažemėjusios automobilio šoninės linijos, pažemėjo ir bagažinės dangtis, o dėl ilgos galinės dalies, bagažo skyrius tapo labai gilus. Bagažinė teoriškai buvo didelė (700 litrų), bet gili ir žema, todėl pasiekti tolimiausią jos tašką buvo sunku. Dėl žemos bagažinės, nepatogi buvo ir atsarginio rato vieta.

Nežiūrint į trūkumus, GAZ-24 kėbulo išdėstymas buvo didelis žingsnis į priekį lyginant su GAZ-21.

Projekto vertinimas

GAZ-24 žinomas kaip patikimas automobilis su neprastu komforto lygiu (erdvus salonas, minkšta važiuoklė). Gaila, bet šis automobilis turi ir trūkumų – maža galia ir pasenusi variklio konstrukcija, dažnas techninis aptarnavimas, stabžių sistema, stabilumas kelyje, bei valdymas neatitinka šiuolaikinių reikalavimų.

Lyginant pagal 1970 m. – automobilis buvo gana šiuolaikiškas ir mažai kuo nusileido analogiškiems amerikietiškiems automobiliams. Europietiški tokio tipo automobiliai buvo kurkas brangesni nei GAZ-24.

GAZ-24 turėjo didelį pasisekimą užsienio rinkoje, įskaitant Vakarų Europą, kur automobilio privalumas buvo dydis ir nedidelė kaina, taip pat gera ankstesnio modelio GAZ-21 reputacija.

GAZ-24 kultūroje

GAZ-24 pašto ženkle

GAZ-24 pasirodė beveik visuose 8-9 dešimtmečių rusų filmuose, daugelyje dabartinių. Žaidime „Half–Life 2“, kurio veiksmas vyksta Rytų Europoje, dažnai galima pamatyti pirmosios serijos GAZ-24, taip pat kitus automobilius, tokius kai „Moskvič“ ar „Trabant“

Nuorodos

• Viskas apie GAZ-24 Archyvuota kopija 2013-02-12 iš Wayback Machine projekto. (rus.)
• GAZ M24D „Volga“ Archyvuota kopija 2008-04-30 iš Wayback Machine projekto. (angl.)
• GAZ-24 nuotraukos Archyvuota kopija 2009-11-05 iš Wayback Machine projekto.