Francis Picabia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Fransis Pikabija
pranc. Francis Picabia
Francis Picabia, photograph published in Les Peintres Cubistes, 1913.jpg
Fransis Pikabija 1913 m.
Gimė: 1879 m. vasario 22 d.
Paryžius
Mirė: 1953 m. spalio 30 d. (74 metai)
Paryžius
Palaidotas: Monmartro kapinės
Tautybė: Prancūzas
Veikla: Dailininkas
Sritis: Dadaizmas
Kubizmas
Abstrakcionizmas

Fransis Pikabija (pranc. Francis Picabia, 1879 m. sausio 22 d., Paryžius – 1953 m. lapkričio 30 d., Paryžius) – XX a. Prancūzijos avangardinis tapytojas, poetas, dizaineris, redaktorius.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Fransis Pikabija gimė 1879 m. sausio 22 d. Paryžiuje. Jo tėvas Francisco Vicente Martinez Picabia buvo Kuboje gimęs ispanas, motina Marie Cécile Davanne − prancūzė. 1895 − 1897 m. F. Pikabija mokėsi Aukštojoje dekoratyviosios dailės mokykloje pas Ferdinand Humbert ir Albert Charles Wallet. 1902 m. pabaigoje jis pradėjo tapyti impresionistiniu stiliumi ir eksponavo tokių darbų sekančių metų Nepriklausomųjų ir Rudens Salonuose. Šie paveikslai turėjo panašumų su A. Sislėjaus kūriniais. F. Pikabijos pirmoji personalinė paroda įvyko 1905 m. Haussmann galerijoje Paryžiuje. Nuo 1908 m. įvairių srovių elementai pasireiškė jo tapyboje: neoimpresionizmo, fovizmo, kubizmo. 1912 m. F. Pikabija jau buvo išvystęs nuosavą stilių, fovizmo ir kubizmo sintezę abstrakčiuose paveiksluose, kuriuo dirbo iki dešimtmečio pabaigos.

F. Pikabijos draugais tapo Gijomas Apolineras ir Marselis Diušanas. Jis buvo susijęs su Paryžiaus menininkų d'Or sekcija. 1913 m. F. Pikabijos darbai eksponuoti Niujorke. Ta proga F. Pikabija apsilankė Niujorke, jo personalinė paroda atsidarė Alfred Stieglitz galerijoje „291“. 1915 m. F. Pikabija kartu su M. Diušanu dalyvavo dadaistų manifestacijose Niujorke. 1916 − 1917 m. F. Pikabija gyveno Barselonoje. 1917 m. publikavo savo pirmą poezijos tomą ir pirmą numerį savo leidžiamo žurnalo „391“. F. Pikabija toliau palaikė ryšius su dadaistais Ciuriche ir Paryžiuje, kėlė skandalus parodose, bet 1921 m. atsiribojo nuo dadaistų, kaltindamas juos naujoviškumo praradimu. 1922 m. jis apsigyveno Paryžiaus apylinkių Tramblė-siur-Moldr kaime. 1924 m. savo žurnale „391“ užsipuolė A. Bretoną ir siurrealistus.

1925 m. F. Pikabija persikėlė į Muženą Prancūzijos Viduržemio jūros pakrantėje, tapo draugais su JAV rašytoja Gertrūda Stain. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje F. Pikabija grįžo į Paryžių, tapė abstrakčius paveikslus, rašė poeziją. 1949 m. įvyko jo retrospektyvinė paroda René Drouin galerijoje Paryžiuje. Fransis Pikabija mirė 1953 m. lapkričio 30 d. Paryžiuje. Palaidotas Monmartro kapinėse.

Kūrinių galerijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]