Finliandizacija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Finliandizacija (arba finlandizacija;[1] suom. suomettuminen, šved. finlandisering, vok. Finnlandisierung, angl. Finlandization, rus. финляндизация) – politinis procesas, kurio metu galinga valstybė spaudžia mažesnę kaiminystėje esančią šalį susilaikyti nuo bandymų prieštarauti jos užsienio politikos taisyklėms mainais į nepriklausomybės bei savarankiškos politinės sistemos išsaugojimą. Šis politinis terminas dažniausiai naudojamas charakterizuoti TSRS ir Suomijos santykius po Antrojo pasaulinio karo, kurie pasižymėjo daliniu nepriklausomos valstybės suvereniteto apribojimu užsienio ir saugumo politikoje dėl gretimos galingesnės valstybės – Tarybų Sąjungos – interesų. Pradėtas vartoti XX amžiaus antroje pusėje JAV, Švedijoje, VFR ir kitose vakarų valstybėse ir turėjęs neigiamą atspalvį.

Termino atsiradimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Po Žiemos karo Suomija neteko didelės dalies Vyborgo gubernijos, penktadalio pramonės, 11 % dirbamos žemės plotų, 12 % gyventojų. Hanko pusiasalis buvo išnuomotas TSRS karinės jūrų bazės poreikiams.

Po II pasaulinio karo Suomija sumokėjo Tarybų Sąjungai piniginę kompensaciją, galutinai atsisakė savo teisių į Kareliją, o 1948 m. pasirašė su TSRS „Bendradarbiavimo ir tarpusavio pagalbos sutartį“, kurioje Suomija įtvirtino savo neutralitetą bei ypatingus TSRS strateginius interesus savo šalyje. Mainais Suomija išlaikė nepriklausomybę, galėjo gyventi kapitalistinėje santvarkoje su rinkos ekonomika ir žodžio laisve.[2]

Pokarinėje Suomijoje buvo draudžiami kitų šalių meno kūriniai (filmai, knygos), kurie galėjo būti traktuojami antitarybiniais. Suomija išduodavo perbėgusius TSRS piliečius.

Suomijos nuolaidos Vakaruose buvo vertinamos neigiamai, o politologijoje atsirado „finliandizacijos“ sąvoka.

Pasekmės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kitaip nei Baltijos valstybės, Suomija išlaikė nepriklausomybę ir nebuvo sovietizuota kaip Rytų Europos šalys. Dalinį nepriklausomybės suvaržymą Suomija kompensavo ekonomikos šuoliu ir gerovės kilimu. Suomija į TSRS tiekė laivus, gamybos įrangą, popierių. Didžiuliai užsakymai Suomijos ekonomiką padarė priklausoma nuo TSRS, kas sukėlė rimtą krizę TSRS žlugus.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Ar vartotinas žodis „finliandizacija“?, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Konsultacijų bankas. Nuoroda tikrinta 2022-02-12.
  2. [1] Archyvuota kopija 2011-05-21 iš Wayback Machine projekto.