Politinė sistema

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Politinė sistema – politinių sprendimų priėmimo (nepriėmimo) sistema.

Politinės sistemos sąvoka yra XX a. produktas. Tai susiję su politikos kaip platesnio lauko nei valstybė apibrėžimu, padarius išvadą, kad politikos raiška vyksta ir už „valstybės“ ribų. Politinės sistemos sąvoka bandoma aprėpti visą politikos lauką.

Politikos moksle politinės sistemos studijoms skiriama ypatinga vieta: didžiojoje daugumoje atvejų sutariama, kad politinė sistema yra politikos „šerdis“ ir tuo sudaro pagrindinį politikos mokslo analizės ir teorijos kūrimo objektą, tačiau šis sutarimas nereiškia, kad taip pat yra aišku, ką reiškia „politinė sistema“. Iš vienos pusės ši sąvoka yra tapusi beveik buitine: daugelio nacionalinių politinių sistemų aprašymai vengia įvardinti, kas būtent yra politinė sistema, t. y., laikoma, kad tai yra savaime suprantama. Iš kitos pusės yra bandymų išvystyti teoretinį aparatą, kurio pagalba vėliau analizuojama politinė sistema.

Politinė sistema tai pilietinės ir politinės visuomenės derinimas. Politinė sistema apima ir vyriausybės galvą, ir visuomeninę nuomonę, ir vyriausybę plačiąja prasme.

Politinės sistemos funkcijos:

  1. Politinė socializacija
  2. Interesų įvardijimo (interesų grupės, partijos)
  3. Politinės komunikacijos
  4. Išorinės: prievartos, vartojimo, gamybos

Politinių sistemų tipologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tradiciškai politinės sistemos skirstomos į demokratines ir nedemokratines. Smulkesnė klasifikacija remiasi santykių tarp individo ir visumos pobūdžio kriterijumi.

Demokratinei sistemai būdingas dialogas tarp individo ir jo politinės bendruomenės. Dialogas gali būti liberalus ir demokratinis. Šie atvejai skiriasi valstybės vietos politinėje sistemoje supratimu. Liberaliu atveju valstybė traktuojama tik kaip „naktinis sargas“ apsaugantis individo asmens veiklos laisvę. Demokratinis politinės sistemos atvejis valstybei skiria dar ir kontrolieriaus vaidmenį. Demokratinė politinė sistema yra kai valstybė leidžia piliečiams išsakyti savo nuomonę ir neišvengiamai į ją atsižvelgia. Tiesiog demokratinės politinės sistemos atveju sprendimas priimamas atsiklausiant visuomenės, tačiau valstybė pasilieka sau teisę priimti galutinį sprendimą. Liberali demokratinė sistema reiškia, jos visuomenės nuomonė valstybei yra privaloma. Grynų politinių sistemų tipų faktiškai nėra. Demokratiniam tipui būdingas atstovavimas, valdžių suskirstymas, nuomonių toleravimas, asmenybė viršumo principas.

Nedemokratinė politinė sistema, kai valstybės vaidmuo pernelyg išaukštinamas.

Kiekybiškai pasaulyje vyrauja autoritarinės valstybės ir politinės sistemos. Ir autoritarizmo, ir totalitarizmo atveju individo ir politinės sistemos dialogas nevyksta. Autoritarinėje politinėje sistemoje valstybė monopolizuoja tik politikos formavimosi sritį. Totalitarinė politinė sistema aprėpia visą politinę sistemą.

Paprastos formos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]