Europos Parlamento pirmininkas
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Europos Parlamento Pirmininkas – renkamas dvejiems su puse metų, t. y. pusei EP kadencijos, ir gali būti perrenkamas. Jis atstovauja Parlamentui palaikydamas išorės ryšius ir santykius su kitomis Bendrijos institucijomis.
Nuo 2022 m. EP pirmininko pareigas eina Maltos politikė Roberta Metsola.
Vaidmuo[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pirmininkas, kuriam padeda 14 pavaduotojų, vadovauja Europos Parlamento ir jo organų (Biuro ir Pirmininkų sueigos) veiklai ir per plenarinius posėdžius vykstančioms diskusijoms. Kasmet dvylika plenarinių sesijų vyksta Strasbūre, o šešios papildomos – Briuselyje.
Pirmininkas prižiūri, kad būtų laikomasi Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių, ir tarpininkaudamas užtikrina sklandžią šios institucijos ir jos organų veiklą.
Pirmininkas atstovauja Parlamentui, kai šis tvarko teisinius reikalus ir palaiko visus išorės ryšius. Jis išsako nuomonę visais svarbiais tarptautiniais klausimais ir teikia rekomendacijas, kaip stiprinti Europos Sąjungą.
Kiekvieno Europos Vadovų Tarybos susitikimo pradžioje Parlamento Pirmininkas išsako Parlamento nuomonę ir poziciją į darbotvarkę įtrauktomis specialiomis temomis ir klausimais.
Europos Parlamentui priėmus Europos Sąjungos biudžetą, jį savo parašu tvirtina Pirmininkas.
Europos Parlamento Pirmininkas kartu su Tarybos Pirmininku pasirašo teisės aktus, priimtus pagal įprastą teisėkūros procedūrą.
Rinkimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kandidatas, per slaptą balsavimą surinkęs absoliučią balsavusių narių balsų daugumą, išrenkamas Pirmininku. Jeigu po trijų balsavimų nė vienas kandidatas nesurenka absoliučios balsų daugumos, per ketvirtą balsavimą Pirmininkas renkamas paprasta balsų dauguma.
Pirmininkas renkamas dvejiems su puse metų, t. y. pusei Parlamento kadencijos, kuri gali būti tęsiama.
Pareigos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pirmininkas vadovauja Parlamento veiklai, pirmininkauja plenariniams posėdžiams ir tvirtina biudžetą. Jis atstovauja Parlamentui, palaikančiam išorės ryšius ir ryšius su kitomis Bendrijos institucijomis.
EP pirmininkai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1952–1954: Paul Henri Spaak
- 1954: Alcide de Gasperi
- 1954–1956: Giuseppe Pella
- 1956–1958: Hans Furler
- 1958–1960: Robert Schuman
- 1960–1962: Hans Furler
- 1962–1964: Gaetano Martino
- 1964–1965: Jean Duvieusart
- 1965–1966: Victor Leemans
- 1966–1969: Alain Poher
- 1969–1971: Mario Scelba
- 1971–1973: Walter Behrendt
- 1973–1975: Cornelis Berkhouwer
- 1975–1977: Georges Spénale
- 1977–1979: Emilio Colombo
- 1979–1982: Simone Veil
- 1982–1984: Piet Dankert
- 1984–1987: Pierre Pflimlin
- 1987–1989: Lord Plumb
- 1989–1992: Enrique Barón Crespo
- 1992–1994: Egon Klepsch
- 1994–1997: Klaus Hänsch
- 1997–1999: José Maria Gil-Robles
- 1999–2002: Nicole Fontaine
- 2002–2004: Pat Cox
- 2002–2004: Josep Borrell
- 2004–2009: Hans-Gert Pöttering
- 2009–2012: Jerzy Buzek
- 2012–2017: Martin Schulz
- 2017–2019: Antonio Tajani
- 2019–2022: David Sassoli
- nuo 2022: Roberta Metsola