Europos Parlamentas
Europos Parlamentas | |
Apžvalga | |
---|---|
Tipas | De facto žemieji rūmai |
Įkurta | 1952 m. rugsėjo 10 d. |
Pirmininkas | Roberta Metsola (EPP) |
Struktūra | |
Vietų skaičius | 720 |
Politinės grupės |
|
Rinkimai | |
Rinkimų sistema | Pasirenkama valstybių narių |
Paskutiniai rinkimai | 2024 m. birželio 6–9 d. |
Posėdžių vieta | |
Strasbūras, Prancūzija | |
Nuorodos | |
Svetainė | europarl |
Šis straipsnis yra serijos ES institucijos dalis |
Europos Parlamentas (EP) – viena pagrindinių Europos Sąjungos institucijų.[1] Kartu su Europos Sąjungos Taryba atlieka įstatymų leidžiamosios valdžios funkcijas. Parlamentas leidžia ES teisės aktus, priima ES biudžetą, prižiūri Europos Komisijos veiklą, tvirtina jos pirmininką. Europos Parlamentą sudaro 720 narių. Parlamento nariai susiskirstę į frakcijas ir pasidalinę į tam tikras sritis prižiūrinčius nuolatinius komitetus.
Nuo 1979 m. Parlamentą, remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise, kas penkerius metus renka Europos Sąjungos piliečiai.[2] Rinkėjų aktyvumas Parlamento rinkimuose kaskart mažėjo nuo 1979 iki 2019 m., kai išaugo 8 procentiniais punktais ir pirmą kartą nuo 1994 m. pakilo virš 50 %.[3] Amžiaus cenzas beveik visose ES valstybėse yra 18 metų (Maltoje, Austrijoje ir Vokietijoje – 16, Graikijoje – 17 m.).[4]
Europos Parlamentas (kaip ir ES Taryba) turi įstatymų leidybos galią, tačiau neturi iniciatyvos teisės – galimybės siūlyti teisės aktus. Iniciatyvos teisė yra tik Europos Komisijos prerogatyva.[5][6] Parlamentas yra Europos Sąjungos „pirmoji institucija“ (pirmoji paminėta ES sutartyse ir turi viršenybę kitų ES institucijų atžvilgiu), kuri su ES Taryba dalijasi lygiomis teisėkūros ir biudžetinėmis galiomis.[7] Europos Komisija, kuri yra ES vykdomoji valdžia, yra atskaitinga Parlamentui. Parlamentas gali pareikšti nepasitikėjimą Komisija ir ją atstatydinti.[5]
Europos Parlamentui vadovauja pirmininkas. Penkios didžiausios Parlamento frakcijos: Europos liaudies partijos frakcija (ELP), Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija (S&D), frakcija „Atnaujinkime Europą“ (Renew), Žaliųjų frakcija / Europos laisvasis aljansas (Žalieji/ELA) ir Tapatybės ir demokratijos frakcija (ID).
Europos Parlamento būstinė įsikūrusi Strasbūre, Prancūzijoje.[8] Strasbūre vyksta plenarinės, Briuselyje – neeilinės sesijos, komitetų ir frakcijų posėdžiai.[9][10]
Kasmet Europos Parlamentas skiria Sacharovo premiją asmeniui ar organizacijai už nuopelnus ginant žmogaus teises ir skatinant demokratiją.
Struktūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Šiuo metu parlamentarai yra susiskirstę į 7 politines grupes (frakcijas)
- Ruošiantis plenarinėms sesijoms parlamentarai dirba 20-yje komitetų.
Pagrindinės politinės grupės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Frakcija[11] | Partijos | Vadovai | Įkurta | Narių skaičius (2022)[12] | |||
---|---|---|---|---|---|---|---|
Europos liaudies partija (EPP) | Europos liaudies partija (EPP) | Manfred Weber[13] | 2009 | 176 / 703 | |||
Socialistų ir demokratų pažangusis aljansas (S&D) | Europos socialistų partija (PES) | Iratxe García[14] | 2009 | 144 / 703 | |||
Atnaujinkime Europą (Renew)[15] | Stéphane Séjourné[17] | 2019 | 101 / 703 | ||||
Žalieji–Europos laisvasis aljansas (Greens–EFA) |
|
|
1999 | 73 / 703 | |||
Europos konservatoriai ir reformistai (ECR) |
|
|
2009 | 66 / 703 | |||
Tapatybė ir demokratija (ID)[19] | Tapatybės ir demokratijos partija (ID Party) | Marco Zanni[20] | 2019 | 62 / 703 | |||
Europos vieningųjų kairiųjų jungtinė frakcija – Šiaurės šalių žalieji kairieji (GUE-NGL) |
|
|
1995 | 38 / 703 | |||
Nepriklausomi nariai |
|
– | – | 46 / 703 | |||
2020 m. sausio 31 d. Jungtinei Karalystei išstojus iš Europos Sąjungos, Parlamento narių skaičius sumažėjo nuo 751 iki 705. 27 iš 73 britų vietų perskirstytos kitoms valstybėms. |
EP Pirmininkai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pirmininkas, kuriam padeda 14 pavaduotojų, vadovauja Europos Parlamento ir jo organų (Biuro ir Pirmininkų sueigos) veiklai ir per plenarinius posėdžius vykstančioms diskusijoms. Kasmet dvylika plenarinių sesijų vyksta Strasbūre, o šešios papildomos – Briuselyje. Jis prižiūri, kad būtų laikomasi Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių, ir tarpininkaudamas užtikrina sklandžią šios institucijos ir jos organų veiklą.
Pirmininkas renkamas Europos Parlamento slaptu balsavimu. Laimi absoliučią balsavusių narių balsų daugumą surinkęs kandidatas. Jeigu po trijų balsavimų nė vienas kandidatas nesurenka absoliučios balsų daugumos, per ketvirtą balsavimą Pirmininkas renkamas paprasta balsų dauguma. Pirmininkas renkamas dvejiems su puse metų, t. y. pusei Parlamento kadencijos, kuri gali būti tęsiama.
Maltos politikė Roberta Metsola yra dabartinė Europos Parlamento pirmininkė, išrinkta 2022 m. sausio mėn.
Europos Parlamento rinkimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pirmieji Europos Parlamento rinkimai surengti 1979 m. Iki tol europarlamentarai buvo deleguojami iš valstybių parlamentų narių.
Nėra vienalytės Europos Parlamento rinkimų sistemos – šios sistemos ES šalyse gali skirtis, tačiau jos turi atitikti 3 reikalavimus:
- Tai turi būti proporcinio atstovavimo sistema arba vieno perleidžiamo balso sistema;
- Šalis gali būti padalinta į kelias rinkimų apygardas, jei tai pernelyg nesumažins rinkimų sistemos proporcingumo;
- Rinkimų slenkstis sąrašams negali viršyti 5 procentų.
Europos Parlamento narių mandatų skaičius nuo kiekvienos šalies nustatomas pagal valstybių gyventojų skaičių, laikantis degresinės proporcijos principo: mažose šalyse renkama daugiau europarlamentarų negu priklausytų proporcingai pagal jų gyventojų skaičių. Tikslus kiekvienoje šalyje renkamų europarlamentarų skaičius vienbalsiai nustatomas ES Tarybos. Pavyzdžiui, Lietuvai nuo 2014 m. atstovauja 11 parlamentarų.
Lietuvos atstovai Europos Parlamente
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Po paskutinių 2024 m. vykusių rinkimų, Lietuvai Europos Parlamente atstovauja:
- Andrius Kubilius (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai)
- Rasa Juknevičienė (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai)
- Paulius Saudargas (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai)
- Vilija Blinkevičiūtė (Lietuvos socialdemokratų partija)
- Vytenis Povilas Andriukaitis (Lietuvos socialdemokratų partija)
- Aurelijus Veryga (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga)
- Dainius Žalimas (Laisvės partija)
- Virginijus Sinkevičius (Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“)
- Valdemar Tomaševski (Lietuvos lenkų rinkimų akcija)
- Petras Gražulis (Tautos ir teisingumo sąjunga)
- Petras Auštrevičius (Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis)
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Europos Parlamentas. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2023-10-06.
- ↑ Roy, J., & Kanner, A. (2006). Historical Dictionary of the European Union. Scarecrow Press, p. 88
- ↑ „Results of the 2014 European elections“. European Parliament. Suarchyvuotas originalas 3 February 2021. Nuoroda tikrinta 7 August 2014.
- ↑ „Voting age for European elections | Think Tank | European Parliament“. www.europarl.europa.eu (anglų). Nuoroda tikrinta 2023-06-09.
- ↑ 5,0 5,1 „Parliament's powers and procedures“. European Parliament. Nuoroda tikrinta 12 June 2007.
- ↑ Williams, Matt (24 birželio 2008). „Pöttering defends parliament's role at EU summits“. The Parliament Magazine. Suarchyvuotas originalas 24 gegužės 2011. Nuoroda tikrinta 25 birželio 2008.
- ↑ „Parliament's Protocol Service“. European Parliament. 28 July 2006. Nuoroda tikrinta 28 October 2007.
- ↑ Article 28 of the Treaty on European Union
- ↑ „European Parliament“. Europa. 19 April 2010. Nuoroda tikrinta 2012-12-08.
- ↑ „Consolidated versions of the treaty on European Union and of the treaty establishing the European Community“ (PDF). Eur-lex. Suarchyvuotas originalas (PDF) 1 December 2007. Nuoroda tikrinta 12 June 2007.
- ↑ „The political groups“. The political groups.
- ↑ „MEPs by Member State and political group“. www.europarl.europa.eu (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-01-19.
- ↑ „EPP loves Weber but some party members doubt he is ‘the one’“. POLITICO. 12 June 2019.
- ↑ Baume, Maïa de La (18 June 2019). „Socialists choose Spain’s Iratxe García as group leader“. POLITICO.
- ↑ „EU Parliament: Liberal ALDE group rebrands as 'Renew Europe'“. euronews. 12 June 2019.
- ↑ „Who we are“. Suarchyvuotas originalas 2020-12-29. Nuoroda tikrinta 2023-10-06.
- ↑ „Group structure: Presidency“. Renew Europe (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-01-19.
- ↑ in the European Parliament, Greens-EFA group (2022-10-12). „Terry Reintke takes the reins as Greens/EFA president“.
- ↑ Rankin, Jennifer (13 June 2019). „MEPs create biggest far-right group in European parliament“ – via www.theguardian.com.
- ↑ https://www.euronews.com/2019/06/13/marine-le-pen-to-unveil-new-far-right-alliance-in-european-parliament