Eugenijus fon Rionė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Giminės herbas

Baronas Eugenijus fon Rionė arba Eugenijus von Rönne (vok. Eugene Baron von Rönne, lenk. Eugeniusz Baron von Rönne; 1830 m. sausio 1 d. Rusijos imperijos Kauno gubernijos Telšių apskrities Gargždų dvare – 1895 m. gruodžio 25 d. Berlyne (Prūsijos karalystė)) – iš Baltijos vokiečių kilęs Žemaitijos dvarininkas, lenkiškai kūręs poetas. Palaidotas Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios šventoriuje stovinčioje Rionių šeimos koplyčioje.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė ir kartu su seserimi Anele Elena augo kaip garsios baronų Rionių giminės atstovai. Tėvas Feliksas Filipas Rionė garsėjo geru šeimininkavimu: pertvarkė dvaro sodybą, pasodino parką. Motina Franciška Marija buvo kilusi iš grafų Zaluskių giminės. Baronai buvo surinkę turtingą archeologijos, geologijos, paleontologijos ir zoologijos, meno dirbinių kolekcijas, o Gargžduose įkurta ir nedidelė astronomijos observatorija.

Kraštiečiai per karnavalą Varšuvoje 1857 m. (Eugenijus Rionė pažymėtas 23 numeriu).

E. fon Rionė (pilnas vardas Eugenijus Karolis Antanas Teofilis) studijavo Varšuvos Kaimo ūkio ir miškininkystės institute, jame direktoriavo buvęs Vilniaus universiteto profesorius ir 1812–1819 m. Rionė giminės dvarų tvarkytojas Michalas Očapovskis. Grižęs į Gargždus, Eugenijus Rionė perėmė dvaro valdymą: sodybą išpuošė, o aplink augusį anglško stiliaus parką pavertė vienu iš geriausiai tvarkomų visoje Žemaitijoje. Po tëvo mirties paveldėjo ir Renavo dvarą (dab. Mažeikių raj.), o seseriai Anelei Mielžinskienei atiteko Gargždų dvaro dirbamos žemės ir palivarkas kitoje Minijos upės pusėje.

Eugenijus fon Rionė domėjosi literatūrine kūryba. 1878 m. lenkų kalba jis išleido rinktinę „Poezye i prace dramatyczne“ (liet. „Poezija ir dramos kûriniai“), kurioje tilpo 43 eilėraščiai, trys pjesės ir 1852 m. parašytą poemą „Žemaičių vaizdeliai“. 1856 m. sukurtą eilėraštį (Do K... P...) paskyrė kraštietei poetei Karolinai Praniauskaitei. Tiek Gargžduose, tiek ir Renave buvo sukaupęs turtingas bibliotekas. Knygas jis žymėdavo lipdėmis, šias spalvoto popieriaus juostelės klijuodavo ant nugarėlių. Spausdiniai buvo žymimi ir kitais ženklais: herbiniais antspaudais su parašu ar reljefiniais įspaudais. Barono biblioteka Lietuvoje buvo viena gausiausių ir vertingiausių. Dabar ji saugoma Žemaičių muziejuje „Alka“ Telšiuose.

1880 m. Veisiejuose vedė grafo Edvardo Krasickio našlę Gabrielę Oginskytę (1830–1912). Vaikų neturėjo, o po sutuoktinių mirties visas turtas atiteko žmonos dukrai iš pirmos santuokos grafaitei Gabrielei Krasickytei-Biberštain-Krasickienei (1866–1938).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]