Mikas Gedgaudas
| Mikas (Mykolas) Gedgaudas | |
|---|---|
| Gimė | 1885 m. kovo 7 d. Kulvertiškių dvaras, Eržvilko valsčius |
| Mirė | 1942 m. lapkričio 26 d. (57 metai) Kanskas, Krasnojarsko kraštas |
| Veikla | Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas. |
Mikas (Mykolas) Gedgaudas (1885 m. kovo 7 d. Kulvertiškių dvaras, Eržvilko valsčius – 1942 m. lapkričio 26 d. Kanskas, Krasnojarsko kraštas) – Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kilęs iš Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės bajorų Gedgaudų giminės. Baigė Vilniaus matininkų mokyklą. 1905 m. rugsėjo mėn. savanoriu stojo į Rusijos imperijos kariuomenę. 1906 m. baigė Michailo artilerijos karo mokyklą Sankt Peterburge. 1911–1914 m. dirbo žemės tvarkymo komisijoje.
1914 m. gegužės mėn. mobilizuotas į Rusijos imperijos kariuomenę. Pirmojo pasaulinio karo dalyvis, artilerijos baterijos vadas. 1917 m. papulkininkis. Pasižymėjo mūšyje prie Malico. 1917 m. gruodžio mėn. demobilizuotas. Lietuvių kareivių CK nurodymu organizavo lietuviškus dalinius Rusijoje, 1918 m. Ukrainoje.
Nuo 1919 m. sausio mėn. Lietuvos kariuomenės savanoris, Krašto apsaugos ministerijos Tiekimo skyriaus artilerijos dalies viršininkas. 1919 m. gegužės mėn. perkeltas į Generalinį štabą, su karine misija pasiųstas į Prancūziją. Nuo 1919 m. gruodžio mėn. Artilerijos pulko vadas, nuo 1920 m. gruodžio mėn. 1-osios artilerijos brigados vado padėjėjas (pavaduotojas), nuo 1922 m. sausio mėn. artilerijos viršininko padėjėjas (pavaduotojas). 1922 m. pulkininkas. 1922 m. balandžio mėn. – 1923 m. lapkričio mėn. Dragūnų pulko vadas. Vėliau ūkininkavo savo dvare.
1941 m. birželio 14 d. suimtas, išvežtas į Kanską. Mirė kalėjime.[1]
Sūnus: Česlovas Gedgaudas.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Vytautas Zabielskas. Mikas Gedgaudas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 474 psl.