Elymai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Elymų žemės Sicilijoje
Elymų šventyklos Segestoje (Sicilija) likučiai

Elymai (gr. Ἔλυμοι; lot. elymi) – senovinė tauta, gyvenusi Vakarų Sicilijoje bronzos amžiuje ir klasikinės antikos laikais.

Kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tiksli elymų kilmė nėra žinoma, nors spėjama (remiantis nesenais archeologiniais radiniais), kad jie į Siciliją gali būti atsikėlę iš Anatolijos. Jų kalba galėjo nepriklausyti anatolų kalboms, kadangi tais laikais vakarinėje Anatolijoje gyveno neindoeuropiečių gentys, jie galėjo priklausyti vadinamosioms „jūros tautoms“.
Graikai elymus laikė trojėnų palikuonimis – Tukididas rašė, kad elymų protėviai buvo bėgliai iš Trojos. Achajams sunaikinus Trojos miestą dalis trojėnų pabėgo ir po ilgos kelionės po Viduržemio jūrą išsilaipino Sicilijoje. Jiems susimaišius su vietiniais gyventojais atsirado nauja elymų tauta. Vergilijus rašė, kad trojėnus bėglius į Siciliją atvedė didvyris Akestas.

Atmetus mitologiją apie elymų kilmę bei kultūrą žinoma labai nedaug. Ankstyvojo geležies amžiaus (maždaug 1000–500 m. p.m.e) laikų archeologinių radinių požiūriu elymai nesiskyrė nuo savo kaimynų sikanų. Po to jie ėmė periminėti Sicilijoje gyvenusių graikų kolonistų kultūrą. Jie pastatė žinomą graikiško stiliaus šventyklą Segestoje, naudojo graikų abėcėlę. Elymų kalba iki šiol nėra iššifruota.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Elymai palaiko draugiškus ryšius su Kartagina, buvo jų sąjungininkai. O su vakarų Sicilijoje buvusiomis ekspansionistiškomis graikų kolonijomis, ypač Selinu (Selinus), dažnai konfliktavo. Po 580 m. pr. m. e. pasienio kivirčai su Selinu kelis kartus virto karo veiksmais. Pradžioje elymai sąjungą prieš Seliną sudarė su Atėnais, kas baigėsi katastrofiška 415–413 m. pr. m. e. ekspedicija į Siciliją. Po šios nesėkmės elymai suagitavo kartaginiečius atakuoti Seliną, ir 409 m. kartaginiečių antpuolis buvo sėkmingas – elymų varžovas Selinas buvo sunaikintas.

Pirmojo Pūnų karo metu elymai prisidėjo prie romėnų. Todėl romėnų valdymo laikais elymai buvo privilegijuoti Sicilijos gyventojai, jiems nereikėjo mokėti mokesčių. Tai buvo aiškinama tuo, kad elymai skėlbėsi kilę iš Trojos, todėl romėnai juos laikė savo „giminaičiais“, kadangi romėnai irgi vedė savo liniją iš Trojos.

Elymai Romos valdymo laikais išnyko, manoma, kad jie susiliejo su likusiais Sicilijos gyventojais.

Elymų žemės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apytikslis elymų gyventas regionas su pagrindiniais jų miestais.

Elymai gyveno vakarų Sicilijoje, kur be jų dar gyveno sikanai ir finikiečiai, o vėliau – ir graikai.
Žinomiausia elymų miestai buvo jų politinis centras Segesta (Segesta), religinis centras Eryksas (Eryx, dabar vadinasi Erice) ir Entela (Entella). Kiti miestai buvo Elima (Elima), Halycijė (Halyciae, it. Alicia), Jatė (Iatae), Hypana (Hypana) ir Trapanis (Drepanon).