Aurunkai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Central Italian Ancient Peoples.jpg

Aurunkai (lot. Aurunci, gr. ausones) – italikų gentis, prieš įsigalint Romai gyvenusi į pietryčius nuo Romos.

Aurunkai priklausė oskų etninei ir kalbinei grupei. Aurunkai gyveno į pietus nuo volskų, Lacijaus ir Kampanijos sandūroje, tarp Liri ir Volturno upių. Jų sostinė buvo Suessa (dab. Sessa Aurunca). Priešistoriniais laikais kol aurunkai nebuvo išstumti iš Kampanijos samnitų ir sidicinų, jų gyvenama teritorija buvo žymiai platesnė ir tęsėsi iki pat Kampanijos lygumos.

Senovės Romos šaltiniai aurunkus apibūdina kaip atsilikusią tautą, gyvenusią įtvirtintose kalvose. 314 m.pr.m.e aurunkų gyvenamą teritoriją užėmė rutulai. Romėnai galutinai užkariavo po Samitų karų. Aurunkai greitai perėmė romėnų kalbą ir kultūrą.