Vytautas Pakarskas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Vytautas Pakarskas
Gimė: 1930 m. rugpjūčio 8 d.
Radviliškis
Mirė: 1995 m. rugpjūčio 18 d. (65 metai)
Veikla: sklandytojas, aviacijos populiarintojas, Prienų Eksperimentinės sporto aviacijos gamyklos direktorius
Sritis: aviacija
Išsilavinimas: aukštasis
Alma mater: Kauno politechnikos institutas
Žymūs apdovanojimai:

Vytautas Pakarskas (1930 m. rugpjūčio 8 d., Radviliškis – 1995 m. rugpjūčio 18 d.) – nusipelnęs Lietuvos inžinierius, sklandymo sporto meistras, buvęs Eksperimentinės sportinės aviacijos gamyklos Prienuose direktorius.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Radviliškyje 1949 m. baigė Lizdeikos gimnaziją. Aviacija V. Pakarskas susidomėjo besimokydamas Kauno Politechnikos institute, kur tuo metu veikė aktyvi sklandytojų sekcija. Ten jis skraidė sklandytuvais, remontuodavo palaužtus sklandytuvus, dalyvavo statant Antano Kuzmicko konstrukcijos sklandytuvus M-1 ir M-2.

1954 m. baigė Kauno Politechnikos institutą ir persikėlė gyventi į Vilnių.

Nuo 1954 m. Vilniaus Žalgirio staklių gamyklos Mechaninio cecho viršininkas, vėliau – vyr. inžinierius-konstruktorius. Nuo 1960 m. Šlifavimo staklių gamyklos laboratorijų sektoriaus vadovas bei projektų vyriausiasis konstruktorius. 1964 m. pradėjo dirbti Respublikiniame techninės informacijos institute Mašinų skyriaus viršininku.

V. Pakarskas skraidė Vilniaus aeroklube Kyviškėse. 1963 m. tapo sklandymo sporto meistru. 1966 m. V. Pakarskas dviviečiu sklandytuvu L-13 „Blanik“ pasiekė Lietuvos nuotolio rekordą skridime į iš anksto numatytą tikslą – 476 km. Šis rezultatas dviviečių sklandytuvų klasėje nėra pagerintas iki šiol.

1964–1970 m. V. Pakarskas buvo Lietuvos aviacijos federacijos atsakingasis sekretorius. 1968 m. V. Pakarsko iniciatyva buvo atnaujinta aviacinio žurnalo „Sparnai“ leidyba, ilgą laiką jis buvo šio žurnalo redakcinės kolegijos narys.

V. Pakarskas inicijavo lietuviškų plastikinių sklandytuvų gamybą. 1968 m. su grupe Lietuvos aviatorių lankėsi pasaulio sklandymo čempionate Lešne (Lenkija). Čia kartu su sklandytuvų konstruktoriumi Baliu Karveliu susižavėjo plastikiniais aukštos klasės sklandytuvais ir nutarė, kad reikia tokių sklandytuvų gamybos Lietuvoje.

V. Pakarsko pastangomis 1969 m. buvo įkurtos Eksperimentinės sportinės aviacijos dirbtuvės, vėliau išaugusios į Prienų Eksperimentinę sportinės aviacijos gamyklą (ESAG), kurios direktoriumi jis buvo 1970–1982 m. Gamykloje buvo sukurtas ir imtas gaminti sklandytuvas BK-7 Lietuva, 1972 m. pakilęs orą. V. Pakarskas įtikino DOSAAF vadovus išplėsti gamyklą. Pociūnuose iškilo nauji gamyklos korpusai, kuriuose gamino naujus sklandytuvų modelius: 1976 m. – LAK-9, 1978 m. – LAK-10, 1979 m. – LAK-12.

1983 m. Kaune kartu su bendraminčiais įkūrė visuomeninį Sportinės aviacijos muziejų, kuris 1995 metų pradžioje pavadintas Lietuvos aviacijos muziejumi. Nuo 1983 m. Respublikinės mokslinės technikos bibliotekos direktoriaus pavaduotojas.

1992–1994 m. – Valstybinės aviacijos gamyklos direktorių valdybos pirmininkas. Nuo 1994 m. – Šiaulių aerouosto technikos departamento vadovas.

Pripažinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]