Druskininkų šv. Gabrieliaus cerkvė

54°00′46″š. pl. 23°58′25″r. ilg. / 54.012742°š. pl. 23.973528°r. ilg. / 54.012742; 23.973528

Druskininkų šv. Gabrieliaus cerkvė

Rusiškas pavadinimas	Во имя святого архангела Гавриила церковь
Dekanatas	Vilniaus stačiatikių dekanatas
Savivaldybė	Druskininkų savivaldybė
Gyvenvietė	Druskininkai
Adresas	V. Kudirkos g.
Statybinė medžiaga	medis
Pastatyta	1895 m.

Druskininkų Šv. Gabrieliaus cerkvė (lenk. Cerkiew św. Gabriela Zabłudowskiego w Druskienikach), taip pat Šventojo kūdikėlio Gavriilo titulo koplyčia ^[1] – buvusi nedidelė medinė stačiatikių cerkvė Druskininkuose, Senųjų miesto kapinių stačiatikių pusėje, ant kalvos. Cerkvė buvusi apleista, priklausė Druskininkų Dievo Motinos ikonos „Visų liūdinčiųjų Džiaugsmas“ parapijai.

Stačiakampio plano cerkvė buvo pastatyta 1895 m., vietoje kapinėse stovėjusios medinės koplyčios (ją praplečiant). Antrojo pasaulinio karo metu cerkvė buvo nusiaubta, sunaikintas šventovės interjeras. Cerkvė buvo naudojama iki 1962 metų. Virš cerkvės durų buvo išlikęs stačiatikių kryžius.

Vietos stačiatikių bendruomenės šventikas Vladimiras Sinycinas, gaudamas tikinčiųjų prašymus sutvarkyti apleistą šventovę, 2017 m. rudenį kreipėsi į Druskininkų savivaldybę dėl koplyčios rekonstrukcijos, tikėjosi ją atnaujinti iki 2018-ųjų pabaigos.^[1] 2018 m. balandžio 20 d. avarinės būklės cerkvės pastatas buvo nugriautas.^[2]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1895 m. liepos 11 dieną Vilniaus ir Lietuvos stačiatikių vyskupijos vikaras, Bresto vyskupas Josifas (Drozdovas) cerkvę pašventino ir suteikė mažamečio kankinio Gabrieliaus Balstogiečio (Zabluduviečio) (rus. Гавриил Белостокский (Заблудовский)), kilusio iš gretimo krašto, vardą. Cerkvėje stovėjo iš Maskvos atvežtas tamsiai raudonas, drožinėto medžio ikonostasas, kuriam pagaminti lėšas skyrė generolienė Vera Andrejevna Šuchova. Ši pamaldi moteris paskutinę vasarą buvo praleidusi Druskininkų kurorte ir pasiūlė savo pagalbą.

Dar 1893 m. Lietuvos eparchijos vadovybė nurodė, kad visos guberijos cerkvės turėtų šventojo mažylio Gabrieliaus ikonas. Stačiatikių bažnyčia laiko šv. Gabrielių vaikų globėju. Šv. Gabrielius Balstogietis (1684–1690) gimė Zvierkuose, Zabluduvo parapijoje, netoli Balstogės (dab. Lenkija), stačiatikių valstiečių šeimoje. Būdamas vaiku pasižymėjo neįprastu pamaldumu ir protu, todėl pas jį ateidavo suaugusieji ir prašydavo už juos pasimelsti. Kartą vaikui būnant vienam, jį pagrobė vietinis žydų sektantas ir vėliau su saviškiais nužudė kaip ritualo auką, o paskui kūną išmetė į palaukę. Tačiau jo nelietė net alkani benamiai šunys. Neyrantis šventojo kūnas buvo pervežtas į saugią vietą. 1820 m. kanonizuotas. Jį garbino visoje Rusijos imperijoje. Šio šventojo atminimo dieną prie jo amžinojo poilsio vietos Slucko vienuolyne (dab. Baltarusija) rinkdavosi tūkstančiai maldininkų. 1915 m. artėjant Pirmojo pasaulinio karo frontui, šventojo palaikai buvo laikinai evakuoti į Maskvą, Vasilijaus Palaimintojo šventovę Raudonojoje aikštėje. Uždarius Slucko vienuolyną 1930 m. šventojo palaikai buvo perkelti į Minsko ateizmo muziejų. Per Antrąjį pasaulinį karą, padedant vokiečių okupacinei valdžiai, jie buvo išvežti į Gardiną, kur prabuvo cerkvės rūsyje iki 1992 m. Vėliau relikvija perduota Lenkijos stačiatikių bažnyčiai ir perkelta į soborą Balstogėje.