Dovilai
| Dovilai | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| ||||||||||||||||
  Dovilai |
||||||||||||||||
| 55°40′40″ š. pl. 21°21′20″ r. ilg. / 55.67778°š. pl. 21.35556°r. ilg. | ||||||||||||||||
| Apskritis |  Klaipėdos apskritis
| |||||||||||||||
| Savivaldybė | Šablonas:Country data Klaipėdos rajonas | |||||||||||||||
| Seniūnija | Dovilų seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojų | 1 235 | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Dovilai – miestelis Klaipėdos rajone, 5 km į pietvakarius Gargždų, dešiniajame Minijos krante; seniūnijos centras. Yra Dovilų pagrindinė mokykla, Dovilų evangelikų liuteronų bažnyčia (pašventinta 1995 m.), paštas (LT-96011), smėlio telkinys.
Istorija
Į šiaurės vakarus nuo miestelio, Minijos dešiniajame krante stūkso Dovilų piliakalnis, vadinama Gedminų pilis arba Dusmenų piliakalnis, apie kurį pasakojama daug legendų.[1]
1736 m. atidaryta pradinė mokykla, nuo 1971 m. aštuonmetė, nuo 1986 m. Dovilų pagrindinė mokykla. 1862 m. pastatyta neogotikinė evangelikų liuteronų bažnyčia. Prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo siaurojo geležinkelio stotis, silikatinių plytų fabrikas, miestelis buvo žinomas kaip Doviliai. Nuo XX a. pr. iki 1950 m. valsčiaus centras, sovietinės okupacijos metais - tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė.[2] 1995 m. pašventinta dabartinė bažnyčia.
2009 m. kovo 23 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas dekretu Nr. 1K-1750 patvirtino Dovilų herbą.
Gyventojai
 | |||||||
| 1925 m. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 254 | 454 | 701 | 1 142 | 1 888 | 1 231 | ||
| |||||||
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
GARGŽDAI – 5 km |
| |||||||||
| JAKAI – 9 km Kiškėnai – 7 km |
|
||||||||||
| Baičiai – 2 km AGLUONĖNAI – 15 km | |||||||||||
Šaltiniai
- ↑ Dovilų piliakalnis / Dr. Jonas Rimeika. „Kai dar amžina ugnis ruseno. Mažosios Lietuvos padavimai“. 97–104 psl. Kaunas, 1940.
- ↑ Dovilai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004, 105 psl.
Nuorodos
| ||||||||||||||