Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

Domhnall Gleeson

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Dounalas Glysonas
angl. Domhnall Gleeson
Domhnall Gleeson by Gage Skidmore.jpg
D. Glysonas 2015 m. San Diego Comic-Con International mugėje
Gimė 1983 m. gegužės 12 d. (39 metai)
Dublinas, Airija
Tėvas Brendan Gleeson
Motina Mary Weldon
Veikla aktorius, režisierius, scenaristas
Aktyvumo metai 2001-dabar

Dounalas Glysonas (angl. Domhnall Gleeson, g. 1983 m. gegužės 12 d.) ​​– airių aktorius, režisierius ir scenaristas. Jis yra aktoriaus Brendano Glysono sūnus, su kuriuo kartu vaidino keliuose filmuose bei teatro spektakliuose. D. Glysonas yra įgijęs medijų menų bakalauro laipsnį Dublino technologijos institute.

Ankstyvaisiais savo karjeros etapais D. Glysonas parašė ir režisavo keletą trumpametražių filmų, o 2006 m. pelnė Tony apdovanojimo nominaciją už vaidmenį Brodvėjaus spektaklyje „Inišmoro leitenantas“ bei tais pačiais metais atliko antraplanį vaidmenį filme „Nepaleisk manęs“. Vis dėlto, didesnio populiarumo susilaukė suvaidinęs Bilą Vizlį Hario Poterio filmų serijoje (2001–2011 m.) kartu su savo tėvu B. Glysonu, kuris suvaidino Alastorą Rukną. Kiti žymūs D. Glysono vaidmenys: Konstantinas Levinas filme „Ana Karenina“ (2012 m.), Timas Leikas filme „Laiko tiltas“ (2013 m.) ir Ruselas Alenas Filipsas tikrais faktais paremtoje karinėje dramoje „Nepalūžęs“ (2014 m.). D. Glysonas taip pat yra laimėjęs tris IFTA apdovanojimus už vaidmenis filmuose „Kai Harvis sutiko Bobą“ (2010 m.), „Ana Karenina“ (2012 m.) ir „Frenkas“ (2014 m.).

2015 m. D. Glysonas sulaukė plataus pripažinimo už vaidmenis keliuose Oskarui nominuotuose filmuose: „Ex Machina“, „Bruklinas“ ir „Prisikėlęs“. 2017 m. kartu su savo broliu Brianu Glysonu jis pasirodė filme „Motina!“, bei įkūnijo A. A. Milną filme „Lik sveikas, Kristoferi Robinai“. 2018 m. jis suvaidino filme „Triušis Piteris“. 2015–2019 m. D. Glysonas suvaidino generolą Armitažą Haksą „Žvaigždžių karų“ tęsinio trilogijoje. 2020 m. jis atliko pagrindinį vaidmenį HBO juodosios komedijos seriale „Bėk“. Tais pačiais metais jis užėmė 21 vietą „The Irish Times“ geriausių Airijos kino aktorių sąraše.[1]

Ankstyvasis gyvenimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

D. Glysonas gimė Dubline, Airijoje.[2] Būsimasis aktorius užaugo Malahaide, Dublino grafystėje ir yra vyriausias Merės ir aktoriaus Brendano Glysono sūnus.[3] D. Glysonas turi tris brolius: Fergusą, Brianą (taip pat aktorių) ir Rorį.[4] Augdamas lankė Malahaido vidurinę mokyklą, kurioje vaidino mokyklos spektakliuose.[5] Vėliau D. Glysonas Dublino technologijos institute įgijo medijų menų bakalauro laipsnį.[4]

Karjera[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2001–2009 m.: teatras ir ankstyvasis pripažinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Baigęs studijas, D. Glysonas pradėjo režisuoti ir rašyti scenarijus filmams bei spektakliams. Pirmą kartą ekrane kaip aktorius jis pasirodė 2001 m. kartu su britų aktoriais Džeimsu Darsiu ir Paloma Beiza suvaidinęs mini seriale „Maištingoji širdis“. Kine D. Glysonas debiutavo 2004 m. suvaidinęs Martino Makdono trumpametražiame filme „Šešių šūvių revolveris“, kuriame pagrindinį vaidmenį atliko jo tėvas. Filmas pelnė Oskarą kaip geriausias trumpametražis filmas.[6] 2005 m. jis suvaidino nedidelį vaidmenį siaubo komedijoje „Berniukai valgo mergaites“.[7] 2006 m. D. Glysonas kartu su tėvu suvaidino filme „Eržilai“.[7] 2005 m. jis buvo vienas iš pagrindinių RTÉ komedijos serialo „Paskutinis Furlongas“ veikėjų.[7] Būdamas dvidešimt trejų D. Glysonas pasirodė Brodvėjaus spektaklyje „Inišmoro leitenantas“ ir už silpnapročio Deivio vaidmenį gavo Tony apdovanojimo nominaciją.[8] 2007 m. pabaigoje D. Glysonas suvaidino Herbertą Poketą Čarlzo Dikenso „Didžiųjų lūkesčių“ spektaklio adaptacijoje.[9] Šį vaidmenį laikraščio „Irish Independent“ kritikas Briusas Arnoldas apibūdino kaip „šmaikščiai suvaidintą“.[10] Anksčiau tais pačiais metais jis atliko Bobio vaidmenį Deivido Mameto spektaklyje „Amerikos buivolas“.[11]

2008 m. D. Glysonas suvaidino RTÉ komedijos laidoje „Tavo blogasis aš“, kuri buvo transliuojama tų pačių metų gruodžio 26 d., o vėliau 2010 m. išaugo į serialą.[7] 2009 m. kovo mėn. buvo patvirtinta, kad jis atliks Bilo Vizlio vaidmenį filme „Haris Poteris ir Mirties relikvijos“.[12][13] Jo tėvas Brendanas filme vaidino Alastorą Rukną.[12][13] D. Glysonas iš pradžių nenorėjo vaidinti kartu su savo tėvu tame pačiame filme, bet vėliau persigalvojo.[14] Dar 2006 m. interviu metu jis sakė: „Buvau tikras, kad nenoriu vaidinti dėl savo tėvo. Maniau, kad visada turėsiu tą tėvo ir sūnaus dalyką, apie kurį žmonės sako: „Dėl jo tau paskyrė vaidmenį“.“[13] 2009 m. HBO seriale „Šuns metai“, kuriame pagrindinį vaidmenį atliko Džefas Bridžesas, D. Glysonas suvaidino meistrą Entonį Armstrongą.[15] Tais pačiais metais filme „Sensacija“ D. Glysonas atliko jauno ūkininko vaidmenį.

2010–2014 m.: karjeros proveržis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmasis jo vaidmuo 2010 m. buvo distopiniame romantiniame filme „Nepaleisk manęs“, kuriame vaidino kartu su Kere Maligan, Keira Naitli ir Endriu Garfildu.[16] 2010 m. lapkritį ekranuose pasirodė filmas „Haris Poteris ir Mirties relikvijos. 1 dalis“. Antroji šio filmo dalis ekranuose pasirodė kitų metų liepą. Jo sukurtas Bilas Vizlis, vyresnysis Ronio Vizlio brolis, pristatė D. Glysoną platesnei auditorijai.[17] 2010 m. D. Glysonas nusifilmavo Oskarais nominuotame Koen brolių filme „Tikras išbandymas“, kuriame jis suvaidino jauną nusikaltėlį Muną.[16] D. Glysono režisuotas trumpametražis filmas „Norynas“, kuriame suvaidino jo tėvas ir brolis, buvo rodomas Tribekos kino festivalyje.[18] Filme „Kai Harvis sutiko Bobą“ jis suvaidino muzikantą Bobą Geldofą, kuris buvo vienas iš 1985 m. Live Aid organizatorių. Filmas buvo transliuojamas per BBC Four 2010 m. gruodžio 26 d.[19] 2011 m. D. Glysonas laimėjo IFTA apdovanojimą kaip geriausias aktorius už vaidmenį šiame filme.[20]

2012 m. dramoje „Šešėlių šokėja“ jis suvaidino Airijos respublikonų armijos narį, kurio sesuo apie jį praneša MI5.[21] Istoriniame filme „Ana Karenina“, sukurtame pagal Levo Tolstojaus romaną, D. Glysonas suvaidino dvarininką Konstantiną Leviną.​​[22] Dienraščio „The Daily Telegraph“ kritikas Timas Robis gyrė jo vaidmenį, sakydamas, kad D. Glysonas „priima žavingą Levino savigarbą, nesureikšmindamas, kad gali būti priverstas sunkiai dirbti“.[23] Jo paskutinis vaidmuo 2012 m. buvo mokslinės fantastikos filme Dredas, kuriame jis suvaidino neįvardytą kompiuterių ekspertą, dirbantį gaujai, su kuria kovoja Dredas.

2013 m. D. Glysonas pasirodė mokslinės fantastikos serialo „Juodasis veidrodis“ serijoje „Tuoj sugrįšiu“ (angl. Be Right Back). Kartu su Heile Atvel jis suvaidino vyrą, žuvusį automobilio avarijoje, bet dėka sintetinio savo paties androido klono grįžta pas savo merginą.[24] Vėliau, 2013 m., D. Glysonas atliko pagrindinį vaidmenį romantinėje komedijoje „Laiko tiltas“. Filmui scenarijų parašė ir jį režisavo Ričardas Kurtisas.[25] Istorija pasakoja apie jaunuolį, kurį vaidina D. Glysonas, keliaujantį laiku, kad sužavėtų amerikietę, kurią vaidina Reičelė MakAdams. Filmavimas vyko Londone, Anglijoje, 2012 m. birželį.[25] Iš esmės neigiamoje filmo apžvalgoje dienraščio „The Guardian“ kritikė Katerina Šord apibūdino D. Glysoną kaip „raudonplaukį Hju Grantą“.[26]

Lenio Abrahamsono filme „Frenkas“ (2014 m.) jis suvaidino Džoną – muzikantą, kuris prisijungia prie ekscentriško, papjė mašė galvą dėvinčio pagrindinio veikėjo, kurį vaidina Maiklas Fasbenderis, grupės.[27] Tais pačiais metais D. Glysonas atliko nedidelį psichiškai nesveiko žudiko vaidmenį airių dramoje „Golgota“, kurioje jo tėvas suvaidino katalikų kunigą, kuris aplanko žudiką kalėjime.[28] Paskutinis jo 2014 m. vaidmuo buvo karinėje dramoje „Nepalūžęs“, kuris buvo Andželinos Žioli kaip režisierės debiutas. Filme D. Glysonas suvaidino kareivį, dingusį jūroje po lėktuvo katastrofos Ramiajame vandenyne Antrojo pasaulinio karo metais. Dėl vaidmens aktorius numetė nemažai svorio.​​[29]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Clarke, Donald; Brady, Tara (2020-06-13). „The 50 greatest Irish film actors of all time – in order“. The Irish Times. Suarchyvuotas originalas 2021-06-06. Nuoroda tikrinta 2022-06-28. 
  2. Kaufman, Amy (2016-02-18). „Domhnall Gleeson, on playing gentle and evil and surviving the harsh shoot for 'The Revenant'. Los Angeles Times. Nuoroda tikrinta 2022-06-29. 
  3. Gleeson, B. (1989). Breaking Up. Passion Machine. ISBN 9781872313009. Nuoroda tikrinta 2022-06-29. 
  4. 4,0 4,1 Mottram, James (2015-12-14). „Star Wars: The Force Awakens - Domhnall Gleeson on playing the villain and how JJ Abrams inspired the cast“. The Independent. Nuoroda tikrinta 2022-06-29. 
  5. Whitington, Paul (2017-08-27). „Domhnall Gleeson and the long road to Hollywood: I didn't handle my first day on Harry Potter very well'. The Independent. Nuoroda tikrinta 2022-06-29. 
  6. „Six Shooter. Awards“. IMDb. Nuoroda tikrinta 2022-06-29. 
  7. 7,0 7,1 7,2 7,3 „Domhnall Gleeson to star in RTÉ Christmas Special“. Evening Herald. 2008-12-10. Nuoroda tikrinta 2022-06-29. 
  8. Spencer, Charles (2002-06-28). „Devastating masterpiece of black comedy“. The Daily Telegraph. Suarchyvuotas originalas 2022-01-12. Nuoroda tikrinta 2022-06-29. 
  9. „Domhnall Gleeson–Actor“. Irish Independent. 2007-11-24. Suarchyvuotas originalas 2012-08-03. Nuoroda tikrinta 2022-06-29. 
  10. Arnold, Bruce (2007-11-29). „Festive fare for all the family lives up to the greatest of expectations“. Irish Independent. Nuoroda tikrinta 2022-06-29. 
  11. Fricker, Karen (2007-02-16). „American Buffalo“. Variety. Nuoroda tikrinta 2022-07-01. 
  12. 12,0 12,1 „Bill Nighy in "Die Heiligtümer des Todes" (vokiečių k.). Spielfilm.de. 2009-07-01. Nuoroda tikrinta 2022-07-01. 
  13. 13,0 13,1 13,2 „Headlines: Tony Nominee Domhnall Gleeson to Appear in Final Harry Potter Films“. Broadway.com. 2009-03-09. Nuoroda tikrinta 2022-07-01. 
  14. „Domhnall Gleeson confirmed as Bill Weasley for 'Deathly Hallows'. HPANA. 2009-03-12. Nuoroda tikrinta 2022-07-01. 
  15. Hale, Mike (2009-09-02). „A Grumpy Guy Who Barks a Lot Finds a Peer“. The New York Times. Nuoroda tikrinta 2022-07-01. 
  16. 16,0 16,1 Gritten, David (2013-08-27). „About Time: Domhnall Gleeson on being Richard Curtis's new leading man“. The Daily Telegraph. Suarchyvuotas originalas 2022-01-12. Nuoroda tikrinta 2022-07-01. 
  17. Vincent, Alice (2013-08-27). „Domhnall Gleeson: 'I was a Weasley waiting for a role'. The Daily Telegraph. Suarchyvuotas originalas 2022-01-12. Nuoroda tikrinta 2022-07-01. 
  18. O'Doherty, Cahir (2011-05-12). „A tale of two Tribeca hits - Brendan Gleeson’s 'The Guard' and 'Noreen'. IrishCentral. Nuoroda tikrinta 2022-07-01. 
  19. McCormick, Neil (2010-12-22). „Bob Geldof, Harvey Goldsmith – and the truth about Live Aid“. The Daily Telegraph. Suarchyvuotas originalas 2014-10-18. Nuoroda tikrinta 2022-07-01. 
  20. Gibley, Ryan (2012-08-16). „Domhnall Gleeson: 'Handsome is not really where I'm at'. The Guardian. Nuoroda tikrinta 2022-07-01. 
  21. Jolin, Dan (2012-07-28). „Shadow Dancer Review“. Empire. Nuoroda tikrinta 2022-07-01. 
  22. Lussier, Germain (2011-06-04). „Joe Wright’s 'Anna Karenina' Welcomes Saoirse Ronan, Kelly Macdonald, Olivia Williams And More“. /Film. Nuoroda tikrinta 2022-07-01. 
  23. Robey, Tim (2016-09-06). „Anna Karenina, review“. The Daily Telegraph. Suarchyvuotas originalas 2022-01-12. Nuoroda tikrinta 2022-07-01. 
  24. Sims, David (2013-12-03). „Black Mirror: "Be Right Back". The A.V. Club. Nuoroda tikrinta 2022-07-01. 
  25. 25,0 25,1 Kit, Borys (2012-05-10). „Rachel McAdams to Star in Working Title's 'About Time' (Exclusive)“. The Hollywood Reporter. 
  26. Shoard, Catherine (2013-08-08). „About Time – first look review“. The Guardian. Nuoroda tikrinta 2022-07-02. 
  27. Hanna, Beth (2014-08-14). 'Frank,’ Starring Michael Fassbender Wearing a Giant Fake Head, Totally Rocks (TRAILER)“. Indiewire. Nuoroda tikrinta 2022-07-02. 
  28. Riley, Jenelle (2014-08-06). „The Fruitful Partnership of 'Calvary' Team Brendan Gleeson and John Michael McDonagh“. Variety. Nuoroda tikrinta 2022-07-02. 
  29. Rosen, Christopher (2014-12-23). „Domhnall Gleeson Lost So Much Weight For 'Unbroken' His Contacts Didn’t Fit“. The Huffington Post. Nuoroda tikrinta 2022-07-02. 


Wikimedia alt gold.svg Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.