Dobrudža

Istorinės Rumunijos regionai: Dobrogea (Доброџѣ)
Šalis	Rumunija, Bulgarija
Tautos	rumunai, bulgarai
Valstybės	Karvunos kng.
Miestai	Konstanca, Dobričius

Dobrudža (bulg. Добруджа, rumun. Dobrogea, gr. Δοβρουτσά) – istorinė sritis Europos pietryčiuose, tarp Dunojaus žemupio ir Juodosios jūros. Šiaurinė dalis, apie 15 000 km² priklauso Rumunijai, pietinė, apie 4 200 km² – Bulgarijai.

Didžiausi miestai: Konstanca (Rumunijoje), Dobričius, Silistra (Bulgarijoje).

Istorija

Dobrudža prieš mūsų erą

Senovėje Dobrudžos teritorija vadinosi Mažoji Skitija. Čia gyveno trakai, tačiau namažą gyventojų dalį sudarė ir dakai. VII a. – VI a. pr. m. e. Juodosios jūros pakrantėje kolonijų įkūrė graikai. Apie 430 m. pr. m. e. regioną prisijungė trakų Odrisidų karalystė, vėliau valdžią regione paėmė šiauriniai kaimynai skitai. Minimas jų karalius Atheas. 339 m. pr. m. e. kontrolę Mažojoje Skitijoje perėmė Makedonijos karalystė. 55 m. pr. m. e. regioną trumpam užkariavo Dakų karalystė.

Nuo 28 m. pr. m. e. iki mūsų eros Mažoji Skitija priklausė Romos imperijai, įėjo į Mezijos provinciją. Nuo IV a. sudarė dalį Bizantijos.

VII–XIV a. regiono istorija labiau susijusi su Bulgarijos istorija. Jis priklausė tai Bulgarijos imperijai, tai vėl sugrįždavo į Bizantijos valdžią. Antrosios Bulgarijos imperijos teritorijoje 1320 m. susikūrė autonomiška Dobroticos valstybė (iš čia pavadinimas). Tai buvo vienintelis valstybingumo periodas regiono istorijoje.

1388 m. kunigaikštystę užėmė Valakijos kunigaikštystė, ir taip regionas buvo įtrauktas į Rumunijos istorijos orbitą. 1419 m. jį prisijungė Osmanų imperija, kuri valdė regioną tiesiogiai.

Po 1877–1878 m. Rusijos-Turkijos karo Berlyno kongreso (1878 m.) sprendimu šiaurinė dalis perduota Rumunijai, pietinė dalis-Bulgarijai. Po II Balkanų karo 1913 m. visa Dobrudža atiteko Rumunijai, o 1940 m. Bulgarijos ir Rumunijos sutartimi pietinė dalis grąžinta Bulgarijai. Dobrudžos rumunai perkelti į šiaurinę, bulgarai – į pietinę dalį. Nustatytą sieną patvirtino 1947 m. Paryžiaus taika.