Pereiti prie turinio

Deus Ex: Human Revolution

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Deus Ex: Human Revolution
Kūrėjas Eidos Montreal
Feral Interactive (Mac)
Leidėjas Square Enix
Dizaineris {{{dizaineris}}}
Kompozitorius {{{kompozitorius}}}
Išleidimo data 2011 m. rugpjūčio 23 d.
(Windows, PS3, Xbox)
2012 m. balandžio 26 d. (Mac OS X)
Žanras (-ai) Veiksmo RPG, pirmojo asmens šaudyklė, stealth
Režimas Vieno žaidėjo
Reitingai ACB: MA15+
BBFC: 15
CERO: Z
ESRB: M
OFLC (NZ): R16
PEGI: 18
USK: 18
Platforma Microsoft Windows, PlayStation 3, Xbox 360, Mac OS X
Versija 1.4.651.0
1.4.66.0 (Missing Link)
Variklis Modifikuotas Crystal Engine
Platinimas DVD, Blu-ray, skaitmeninė distribucija
Licencija {{{licencija}}}
Pirmtakas {{{pirmtakas}}}

Deus Ex: Human Revolution – kiberpanko tematikos kompiuterinis veiksmo vaidmenų žaidimas su pirmojo asmens šaudyklės ir stealth elementais. Žaidimą sukūrė „Eidos Montreal“ studija, o 2011 m. rugpjūčio 23 d. išleido „Square Enix“, kuri dar taip pat sukūrė CGI vaizdo intarpus. Tai trečioji serijos dalis ir pirmojo žaidimo, išleisto 2000 m., priešistorė.[1]

Žaidimo veiksmas vyksta 2027 m., 25 metais anksčiau nei pirmojoje dalyje, antiutopijos pasaulyje, kur tarptautinės korporacijos galia pralenkė valstybių vyriausybes. Žaidėjas valdo veikėją vardu Adamas Džensenas (Adam Jensen), naujai pasamdytą greitai besiplečiančios biotechnologijų bendrovės „Sarif Industries“ apsaugos direktorių. Teroristinių išpuolių „Sarif“ būstinėje Detroite metu Dženseną mirtinai sužeidžia, todėl, kad išgyventų jis yra priverstas iškęsti chirurgines operacijas, kurių metu dauguma jo kūno dalių pakeičiamos pažangiais protezais. Grįžęs į darbą ir beieškodamas teroristinių išpuolių kaltininkų, jis įsivelia į žmonijos tobulinimo šalininkų ir priešininkų politinius judėjimus. Pagrindinė žaidimo tema paliečia tokias sritis, kaip korporacijų globalizacija, tarptautinė žvalgyba, žmonijos išlikimas, skurdas ir transhumanizmas.

Apžvalga

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Human Revolution“ iš esmės žaidžiamas iš pirmojo asmens perspektyvos, bet vietomis (slepiantis, lipant kopėčiomis, aktyvuojant tam tikrą sugebėjimą ar artimoje kovoje) regima ir kontekstinė trečiojo asmens perspektyva.[2]

Žaidime daugumą kliūčių galima apeiti keturiais skirtingais būdais: kova, slapčia, įsilaužus į kompiuterines sistemas (angl. hacking) ar bendravimu. Žaidėjai gali rinktis, kuriuo būdu apeiti kliūtis ir juos keisti bet kuriuo metu, o šie savo ruožtu skirtingai paveiks žaidimo eigą, pvz., nesėkmingai įsibrovus į sistemą, įsijungs sirena ir žaidėjui teks kautis, tuo tarpu bendravimo įgūdžiai gali padėti patekti į tam tikras vietas daug paprasčiau.

Šioje žaidimų serijoje veikėjai yra aprūpinti technologinėmis modifikacijomis, suteikiančiomis antžmogiškų sugebėjimų. Pirmuosiuose dviejuose žaidimuose pagrindinė tematika buvo nanotechnologijos, tuo tarpu šiame vyrauja mechaniniai patobulinimai, kadangi žaidimas iš esmės yra pastarųjų priešistorė. Žaidėjui progresuojant, jie gali naudotis šiais patobulinimais, atitinkančiais jų žaidimo stilių. Patobulinimai atrakinami naudojant sukauptus įgūdžių taškus (skill points) ar nusipirkus Praxis įrankių rinkinį.

Nors žaidėjo veikėjas sugeba mirtinai pribaigti priešus, žaidėjas nėra priverstas to daryti, išskyrus kovas prieš bosus. Taigi mirtinos jėgos panaudojimas priklauso nuo žaidėjo moralinio pasirinkimo. Tiesą sakant, žaidėjas, perėjęs žaidimą mirtinai nepribaigęs NPC, apdovanojamas pacifisto pasiekimais/trofėjais.

Ginklai naudoja skirtingą amuniciją (priešingai nei „Invisible War“ žaidime). Gali būti tobulinami pridedant įvairias modifikacijas, kaip, pvz., taikiklį, slopintuvą ar lazerį; padidinti šaudymo nuotolį, užsitaisymo greitį, taiklumą, dėtuvės dydį ir pan.[1]

Skirtingai nei ankstesnėse dalyse, „Human Revolution“ naudoja palaipsniui savaime atsistatančių gyvybių sistemą. Tokie pakeitimai buvo atlikti todėl, kad žaidimo kūrėjai nenorėjo, kad žaidėjas atsidurtų tokioje situacijoje, jog nebegalėtų progresuoti dėl žemo gyvybių skaitiklio ir būtų priverstas išlakstyti visą lygį ieškodamas būdų jas atstatyti.[1] Tačiau žaidėjas tebeturi galimybę pasinaudoti medicininėmis priemonėmis, kaip kad analgetikai, ar įvairiais alkoholiniais gėrimais ir atstatyti ar net dvigubai padidinti gyvybių kiekį.[3]

Įvairiems sugebėjimams atlikti reikalingos energijos/jėgos (energy) skaitiklis atsistato panašiu būdu kaip ir gyvybių, ko nebuvo ankstesnėse dalyse. Tačiau žaidėjams vis tik reikės pasinaudoti priemonėmis energijos kameroms atstatyti, kadangi pilnai atsistatys tik pirmoji arba bet kuri nevisiškai išnaudota kamera.

Kita svarbesnė savybė žaidime yra objektų, su kuriais žaidėjas gali sąveikauti, apšvietimas[4], kurį galima išjungti žaidimo nustatymuose.[5]

Vyksmo vieta ir laikas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žaidime „Human Revolution“ veiksmas vyksta 2027 m., 25 metais anksčiau nei pirmojoje dalyje. „Deus Ex“ žaidimų serijos veiksmas vyksta kiberpankiškoje ateityje, kur vyrauja slaptosios organizacijos ir įvairios konspiracijos, kaip antai Illuminati.[6] Šio žaidimo pasaulyje žmonijos visuomenė pasiekė daug aukštumų: aktyviai kovojama su visuotiniu atšilimu, išrasta vaistų nuo daugelio įvairių ligų, išaugusi tvarios energetikos reikšmė. Be to, iš pasaulinės galios ir įtakos viršūnės valstybių vyriausybes išstūmė tarptautinės megakorpocarijos, o privačios karinės pajėgos užgožė Pirmojo pasaulio šalių sankcionuotas pajėgas. Pažanga biotechnologijų ir kibernetikos srityse paskatino augmentacijų, žmogaus kūno charakteristikas gerokai pagerinti galinčių pažangių dirbtinių organų, kūrimą. Šių technologijų sukūrimas nulėmė naujos socialinės atskirties kūrimąsi: šių patobulinimų turintys žmonės tampa naujos aukštesniosios klasės piliečiais ir yra laikomi žmonijos ateitimi, o normalūs žmonės sudaro daugumą žemesnės klasės populiacijos.[7][8] Kūno augmentacija kai kada reikalauja iš asmens vartoti neuropoziną, ribotai prieinamą ir nepigų imunosupresantą, neleidžiantį organizmui atmesti šių technologijų.[9] Žaidimo „Human Revolution“ pasaulyje visuomenė yra susiskaidžiusi į „augmentuotuosius“ ir normalius žmones, kurie priešinasi tokiems patobulinimais dėl moralinių priežasčių; neišgali jų įsigyti; ar tuos, kurių organizmai paprasčiausiai nepriima šių svetimkūnių. Įtampa tarp dviejų frakcijų kursto atviro konflikto pradžią.[7][8]

Siužetas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės

Neuropoziną vartoti nereikalaujančių augmentacijų pristatymo plačiajai visuomenei išvakarėse į „Sarif Industries“ būstinę pasikėsina samdinių grupuotė Tyrants. Įvykio metu mirtinai sužeidžiamas Adamas Džensenas, o jo kolegos mokslininkai, tarp kurių ir jo buvusi draugė Megan, tariamai nužudomi. Bendrovės savininkas Deividas Sarifas paliepia savo patikėtiniams išgelbėti Adamo gyvybę paverčiant jį prostetiškai modifikuotu superžmogumi. Pasveikęs Adamas pasiunčiamas numalšinti pakartotinį išpuolį „Sarif Industries“ sandėlių teritorijoje, kurį sukėlė antiaugmentacijų ekstremistai ir susiduria su augmentuotu hakeriu, bandančiu nutekinti informaciją apie slaptą augmentinį ginklą. Tačiau prieš jam įsikišant hakeris, atrodytų, nevalingai nusišauna. Ištyrus mirusio hakerio nervų sistemos tinklą, pavyksta susieti sklidusį signalą su apleistos gamyklos teritorija Detroite. Ten nuvykęs Adamas susiduria su ta pačia Tyrants grupuote, kuri, pasirodo, saugo teritorijoje įkurdintą FEMA internuotųjų stovyklą, ir susiduria su vienu iš grupuotės narių, kuris prieš mirtį kovoje prasitaria apie Hengšos megamiestą.

Hengšoje įvykiai nuveda Adamą pas „Tai Yong Medical“, stambiausią pasaulyje augmentacijų gamintoją ir „Sarif Industries“ konkurentą. Infiltruodamasis korporacijos vidun Adamas aptinka skambučio tarp bendrovės savininkės Zhao Yun Ru ir samdinių grupuotės lyderio Namiro įrašą, patvirtinantį, jog Megan ir kiti dingę mokslininkai gyvi ir, kad kažkaip su visu tuo susijusi Eliza Cassan. Džensenas suranda Elizą, kuri, kaip paaiškėja, tėra dirbtinio intelekto konstruktas, sukurtas kaip žiniasklaidos manipuliacijos įrankis. Nepaisydama savo pirminės užprogramuotos paskirties, Eliza nutaria pagelbėti Adamui suteikdama reikšmingos informacijos.

Adamui sugrįžus į Detroitą, D.Sarifas pripažįsta, kad už viso to slypi grupuotė, žinoma Illuminati pavadinimu. „Sarif“ būstinėje Adamas taip pat sutinka Hugh Darrow, kuris naujai pastatytoje Pančėjos bazėje Arktyje dirba prie priemonių visuotiniam atšilimui atitolinti. Maždaug tuo pat metu Adamą, kaip ir kitus augmentuotus žmones, ima kankinti skausmingi trikdžiai galvose. Į tai reaguodama valdžia ragina kenčiančiuosius pasikeisti biolustus. Po virtinės įvykių Hengšoje ir Singapūre Adamas suranda pagrobtais laikomus mokslininkus ir sužino, kad sutrikusi biolūstų veikla buvo inscenizuota, taip siekiant patikrinti jų naujų tyrimų vaisiaus, augmentuotuosius kontroliuoti gebančių lustų implantų, rezultatus. Megan paaiškina, kad ši buvo pagrobta dėl savo tyrimų, kuriuose buvo bandoma atrasti genetinį raktą į žmonių kūnų suderinamumą su augmentacijomis, kurį, ji, beje, rado Adamo DNR, žinių. Dėka jos žinių Darrow ketino užkirsti kelią Illuminati planams.

Kelios akimirkos vėliau Darrow pasirodo televizijos pranešimuose ir pasiunčia modifikuotą signalą, paverčiantį visus augmentuotuosius į baimes ištiktus, žudikiškus pamišėlius. Džensenas išskuba į Pančėją. Jis susiduria su Darrow, kuris atskleidžia, kad jo ketinimai buvo pasiekti, kad žmonija atsisakytų augmentacijų, kurias jis pats išrado, nes tai, jo manymu, pražudys žmogiškumą. Adamas nuskuba išjungti Pančėjos Hyron Project superkompiuterio ir nutraukti šį pražūtingą signalą; kelyje jį pertraukia Tagartas ir Sarifas, abu siekiantys bendradarbiavimo su Adamu savo tikslų įgyvendinimui. Pančėjos bazės širdyje Adamas susiduria su Zhao Yun Ru, kuri pamėgina perprogramuoti signalą savo reikmėms; vėliau Eliza, kuri jam pasiūlo rinktis iš keturių galimų pokatastrofinių variantų: visuotinai paskleisti tiesą ir taip atraginti žmoniją nuo augmentacijų; suklastoti turimą medžiagą, tokiu būdu kaltę suverčiant ekstremistams ir neužkertant kelio augmentacijų kūrimui; pasiųsti žinią, jog incidentą sukėlė tarp biolustų pasitaikusių užkrėtimo atvejų, tokiu būdu priverčiant Tagartą ir juo labiau Illuminati ieškotis naujų paramos šaltinių; arba sunaikinti Pančėjos bazę, paliekant žmoniją nežinioje. Priklausomai nuo pasirinkimo ir kokiu keliu, t. y. pacifistiniu ar smurtiniu, žaidėjas perėjo žaidimą, žaidėjo veikėjo pasakojimo pabaiga užsibaigia skirtingai.

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2011 m. spalio 18 d. buvo išleistas parsisiunčiamo turinio paketas (DLC), pavadinimu „The Missing Link“, AK, Xbox 360 ir PlayStation 3 platformoms.[10] Pasak VideoGamer.com, papildymas prideda apytiksliai 5 val. trukmės žaidimo turinį.[10] „The Missing Link“ veiksmas klostosi laikotarpiu, kai Adamas krovininiu laivu vyksta iš Hengšos miesto į Singapūrą.

Muzika

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Deus Ex: Human Revolution Original Soundtrack
Michael McCann garso takelis
Išleistas 2011 m. lapkričio 15 d.
Žanras garso takelis
Trukmė 1:07:21
Įrašų kompanija Sumthing Else Music Works
Prodiuseris Michael McCann

Garso takelį žaidimui parašė kompozitorius Michael McCann. Albumas, kurį sudarė 25 takeliai, buvo išleistas 2011 m. lapkričio 15 d. CD formatu, taip pat platintas ir internetu. Trumpesnė versija, turinti 12 takelių, buvo įtraukta į Collector’s Edition žaidimo pakuotę. Albumas buvo nominuotas 2012 m. BAFTA apdovanojimuose.

Atsiliepimai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Deus Ex: Human Revolution“ sulaukė plataus kritikų pripažinimo. Apžvalgininkai gyrė ribų neturinčius žaidime patirtus įspūdžius, panašiai kaip ir pirmojoje „Deus Ex“ dalyje,[11][12] pokalbių misijų metu svarbą, taip pat nuodugniai pasakojamą siužeto eigą.[13] Bene labiausiai kritikos sulaukė kovos su bosais, nes pašalino žaidėjo galimybę rinktis bei kovos sistemos lankstumą. Kūrėjai į tai atsižvelgė ir „The Missing Link“ papildyme suteikė platesnę pasirinkimo laisvę: žaidėjas susidoroti su bosu gali net keliais skirtingais būdais, įskaitant ir nemirtiną pasikėsinimą.

Tinklalapiai GameRankings ir Metacritic žaidimą atitinkamai įvertino 90,19%[14] (AK versija) ir 90[15] balų iš 100.

Išnašos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ 1,0 1,1 1,2 Robinson, Andy (2008-10-04). „Deus Ex 3: First Details“. PC Zone. Nuoroda tikrinta 2012-02-08.
  2. ↑ Francis, Tom (2010-06-03). „Deus Ex: Human Revolution E3 preview“. PC Gamer UK.
  3. ↑ „Deus Ex: Human Revolution FAQs (updated 07/06/2010)“. Eidos Forums. Eidos Interactive. Nuoroda tikrinta 2012-02-08.
  4. ↑ „The Latest on Deus Ex: Human Revolution“. Suarchyvuotas originalas 2011-10-05. Nuoroda tikrinta 2013-02-08.
  5. ↑ „Deus Ex: Human Revolution will offer highlighting options“. destructoid.com. Suarchyvuotas originalas 2014-12-04. Nuoroda tikrinta 2013-02-08.
  6. ↑ Yip, Spencer (2010-11-12). „Tell Us About Deus Ex: Human Revolution's Conspiracies And Adam Jenson's Past“. Siliconera. Suarchyvuota iš originalo 2011-08-12. Nuoroda tikrinta 2016-07-28.
  7. ↑ 7,0 7,1 Eidos Montréal (2013-10-22). „Deus Ex: Human Revolution - Director's Cut Manual“ (PDF). Square Enix. Suarchyvuota (PDF) iš originalo 2015-05-01. Nuoroda tikrinta 2016-07-28.
  8. ↑ 8,0 8,1 Savillo, Rob (2011-07-13). „Interview with Mary DeMarle, narrative director for Deus Ex: Human Revolution“. VentureBeat. Suarchyvuota iš originalo 2016-07-26. Nuoroda tikrinta 2016-07-28.
  9. ↑ Sarkar, Samit (2016-06-20). „Deus Ex: Mankind Divided: Everything We Know“. Polygon. Suarchyvuota iš originalo 2016-06-22. Nuoroda tikrinta 2016-07-28.
  10. ↑ 10,0 10,1 Smith, Jamin (2011-10-14). „Deus Ex: The Missing Link gets date and price“. VideoGamer.com. Suarchyvuotas originalas 2011-11-24. Nuoroda tikrinta 2011-10-14.
  11. ↑ „Hands-on: The first mission of Deus Ex: Human Revolution“. Destructoid. 2011-02-24. Suarchyvuotas originalas 2011-02-26. Nuoroda tikrinta 2011-02-27. „It's been a long time since a first-person shooter has presented me with such a challenge that I die over and over. That's the beauty of the Deus Ex series, as it's a role-playing game hiding in a first-person shell. I had to re-wire my play style in order to adapt to the freeing, open-ended experience. I'm interested in seeing just how different I'll be able to play through this game.“
  12. ↑ „Deus Ex: Human Revolution Impressions Pt. 2“. Rock, Paper, Shotgun. 2011-02-24. Nuoroda tikrinta 2011-02-27. „I could have done better. I could have done it differently. All I wanted was to load up an old save and play it all over again.“
  13. ↑ „Deus Ex: Human Revolution“. Eurogamer. 2011-02-24. „There's a much bigger picture here than the debate between natural and man-made humans: someone, somewhere, is trying to control the destiny of both. Ah, the sweet, sweet smell of conspiracy. The game's afoot. The Deus Ex game's afoot.“
  14. ↑ „Deux Ex: Human Revolution (PC) @ GamesRanking“. Gamerankings.com. 2011-08-23. Suarchyvuotas originalas 2018-11-10. Nuoroda tikrinta 2011-09-02.
  15. ↑ „Deus Ex: Human Revolution (PC)“. Metacritic. Nuoroda tikrinta 2011-08-22.

Nuorodos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Deus_Ex:_Human_Revolution&oldid=7240123"