Dalius Jonkus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Dalius Jonkus (g. 1965 m. Vilniuje) – filosofas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas, Humanitarinių mokslų fakulteto (HMF) Filosofijos katedros vedėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

 Biography note.svg  Šį biografinį straipsnį reikėtų sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, prašome sutvarkyti šį straipsnį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.
Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai.

1983 m. baigė Vilniaus 41–ąją vidurinę mokyklą. 1983-1988 m. studijavo Leningrado valstybiniame universitete (Rusija) baigė filosofijos studijas (apgynė darbą tema „Makro ir mikrokosmoso samprata Renesanso filosofijoje“). Nuo 1991 m. iki 1996 m. studijavo doktorantūroje Filosofijos, sociologijos ir teisės institute Vilniuje. 1998 m. balandžio 16 d. apgynė disertaciją tema „Būties problema Martyno Smigleckio logikoje“, humanitarinių mokslų daktaras. 2002 m. gruodžio-2003 m. vasario mėn. stažavosi Freiburgo universitete (Vokietija), Vokietijos katalikų mainų fondo (KAAD) stipendininkas.

1990–1991 m. Filosofijos, sociologijos ir teisės instituto tyrinėtojas–stažuotojas, 1991–1996 m. Filosofijos dėstytojas Aukštesniojoje lengvosios pramonės mokykloje Vilniuje, 1995 m. Vilniaus universiteto (VU) Kauno humanitarinio fakulteto filosofijos dėstytojas, 1997 m. VDU HMF Filosofijos katedros vyr. asistentas, nuo 2001 m. VDU HMF Filosofijos katedros docentas, nuo 2005 m. VDU HMF Filosofijos katedros vedėjas. Vilniaus pedagoginio universiteto Filosofijos katedros docentas.

Studentams skaitomi kursai:

Filosofijos katedroje parengti ir skaitomi dieninių ir neakivaizdinių bakalauro studijų kursai „Kultūros filosofija“, „Filosofinė antropologija“, „Husserlio fenomenologinė filosofija“. Magistrams skaitomi kursai: „Sartre‘o fenomenologinė antropologija“, „Fenomenologija ir humanitariniai mokslai“, „Ortegos y Gaseto kultūros ir meno filosofija“, „Hegelio Dvasios fenomenologija”

Lietuvos fenomenologų draugijos prezidentas, Lietuvos filosofų draugijos narys, Vilniaus pedagoginio universiteto mokslo darbų „Žmogus ir žodis“ redkolegijos narys (atsakingas už filosofinio numerio parengimą).

Mokslinių tyrimų sritys: fenomenologija, filosofinė antropologija, kultūros filosofija.

Moka ispanų, rusų, vokiečių, anglų, lotynų, lenkų kalbas [1] [2].

Vedęs; žmona Chordana Gonsales Krus-Jonkus (iš Kosta Rikos[3]), VU ispanų kalbos dėstytoja[4] (susipažino studijuodamas Leningrade tame pačiame kurse[5]), „Kwanum zen“ mokyklos abatė ir dharma mokytoja[6]. Dukra Vytautė, studentė, sūnus Matijas, moksleivis.

Dalyvavimas tarptautiniuose projektuose[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

♦ 1996.03.01 – 05.31Stažuotė Madrido Autonominiame universitete (Ispanija).

♦ 1988–1989 Ispanų kalbos ir literatūros kursai Kosta Rikos Rodrigo Facio universitete (Kosta Rikas).

♦ 2002.12.01 – 2003.02.28 Stažuotė Freiburgo universitete (Vokietija).

Fenomenologijos samprata[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dalius Jonkus vienas pirmųjų iš Lietuvos filosofų sujungė įvairias fenomenologijos sritis į vientisą sistemą. Jo filosofijai svarbiausia yra sugrįžimas prie pačių daiktų, fenomenų suvokimo per asmeninės patirties ir laiko prizmę. Filosofas apeliuoja į intuiciją, ragina išsivaduoti iš išankstinių nusistatymų, mokslinių faktų ir reflektuojant, sintezuojant savo asmeninę patirtį, atrasti trancendencinę fenomeno esmę. Fenomenologijos sampratą talpina tarp realizmo ir idealizmo, išreikšdamas, kaip pasitelkiant kritinę refleksiją per tam tikrą laiko atkarpą formuoti tikrąją daiktų bei reiškinių prasmę.

Dalius Jonkus yra Lietuvos fenomenologų draugijos prezidentas. Pasak jo, fenomenologinė filosofija turi pamatinę ir vienijančią intenciją. Ši intencija – tai sąmoningo gyvenimo filosofinė praktika, siekia parodyti, jog fenomenologinė tradicija įveikia ankstesnių filosofijų teorinius ginčus, „išsivaduoja nuo subjektyvumo ir objektyvumo, reiškinių ir esmių dualizmo“ , atveria „begalinį pasaulio prasmės horizontą“. Jo teigimu visi filosofiniai sąjūdžiai tokie kaip, egzistencializmas, hermeneutika ar postfenomenologija turi daug bendrą, nes juose visuose „pasirodo tas pats fenomenologijos branduolys“.

Filosofiniai samprotavimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dalius Jonkus teigia, kad meno kūriniai yra lyg tam tikras protezas, kultūrinė mašina, reikalinga save pažinti ir įprasminti.


Kinas turi būti suvokiamas, remiantis pačia kino patirtim, kuri plečiama iki gyvenimo patirties. Kine yra ir regintis, ir regimas kūnai. Filmo patirtis implikuoja suvokiantį žiūrovą. Filmai reprezentuoja ne tik tai, kas yra matoma, bet ir patį matymą. Matau filmo matymą ir girdžiu filmo klausą: regimas žvelgiantis personažas, ryškėja žvilgsnio intencionalumas, kitame kadre paprastai parodoma, į ką žvelgia personažai. Kaip įmanomas dialogas su filmu? Dialogui filmas reikalingas kaip subjektas, o ne kaip objektas. Fenomenologinis aprašymas atskleidžia kino teksto išraiškingumą. Regėjime dalyvaujama visu kūnu.


Šiuolaikiniame mąstyme žodis yra praradęs sakralinę ir etninę aureolę. Žodis dažnai suvokiamas kaip ženklas, kaip komunikacijos ir informacijos perdavimo priemonė. Viduramžių filosofams ir teologams žodis buvo tas raktas, kuris leidžia atverti būties paslaptį. Žodžio ir būties sąryšio įtampa persmelkia viduramžių mąstymą.

Dalyvavimas konferencijose[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

• 2000.05.05-06. Vilnius. Lietuvos filosofų draugijos konferencijoje „Po subjekto“ skaitytas pranešimas „Pasaulėvaizdis, istorija ir subjektas“.

• 2001.03.15-16. Vilnius. Mokslinėje konferencijoje „Religija ir kultūra“ skaitytas pranešimas „Gelmė ir tikėjimas Ortegos y Gasseto filosofijoje“.

• 2001.04.26-27. Vilnius. Tarptautinėje mokslo konferencijoje „Tapatybės sklaida ir ribos“ skaitytas pranešimas „ Saviįprasminimas: tapatybė ir/ar atvirumas“.

• 2001.05.23-24. Vilnius. Mokslinėje konferencijoje „Tipas ir individas Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kultūroje“ skaitytas pranešimas „Scholastinės filosofijos tipas ir jo transformacija XVII a. pradžioje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (Remiantis Martyno Smigleckio logikos pavyzdžiu)“.

• 2003.03.13-14. Vilnius. Mokslinėje konferencijoje „Religija ir kultūra“ skaitytas pranešimas „Kaip pažinti Absoliutą: pasaulio paradoksas E.Finko filosofijoje“.

• 2004.11.06. Kaunas. Mokslinėje konferencijoje „Normalumas ir humanizmas šiuolaikinio žmogaus gyvenime“ skaitytas pranešimas „Humanizmas Husserlio fenomenologijoje“.

• 2004.05.27-29. Šiauliai. Tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Tautinis tapatumas ir kalba: draudimo aplinkybės, pasekmės, asmenybių vaidmuo“ skaitytas pranešimas „Kūno ženklai ir kalba Merleau-Ponty fenomenologijoje“.

• 2005.03.17-18. Vilnius. Mokslinėje konferencijoje „Religija ir kultūra“ skaitytas pranešimas „Fenomenologija ir fenomenalumo ribos“.

• 2005.05.06. Vilnius. Konferencijoje „Atmintis: istorija ir vaizduotė“ skaitytas pranešimas „Prisiminimai ir dviguba redukcija fenomenologijoje“.

• 2005.11.05. Kaunas. Tarpdisciplininėje konferencijoje „Laikas ir laikinumas“ skaitytas pranešimas „Laikas ir atmintis. Fenomenologinis aspektas“.

• 2006.04.02-05. Vilnius, Kaunas. Tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Šimtmetis su Levinu: totalumo griuvėsiuose“ skaitytas pranešimas „Miego ir mirties paralelės Levino fenomenologijoje“.

• 2006.04.29. Kaunas. Mokslinėje konferencijoje „Tikėjimas ir kasdienybė“ skaitytas pranešimas „Geras“ ir „blogas“ tikėjimas. Nuoširdumas ir saviapgaulė J. P. Sartre’o antropologijoje“.

• 2006.11.17-18. Vilnius. Tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Kitybės sampratos šiuolaikinėje filosofijoje“ skaitytas pranešimas „Kito prasmės genezė E.Husserlio „Karteziškose meditacijose“.

• 2006.07.19-25. Kliunis, Prancuzija. Tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Colloque international Un Siècle avec Levinas: Levinas en héritage“ skaitytas pranešimas „Parallels between Slee•p and Death in Emmanuel Levinas Philosophy“.

• 2006.10.13. Kaunas. Mokslinėje konferencijoje „Edmund Husserl „Karteziškosios meditacijos“. Skaitymai ir apmąstymai“ skaitytas pranešimas „Kito prasmės genezė E.Husserlio „Karteziškose meditacijose“.

• 2006.12.14. Ryga. Tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Human Being in the Contemporary World: from Every-Day Consciousness to the Highest Values“ skaitytas pranešimas „Parallels between Sleep and Death in Emmanuel Levinas Philosophy“.

Publikacijų sąrašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Publikacijos užsienyje:

• Проблема мысленного бытия в „Логике“ Мартина Смиглецкого // Современная логика: проблемы теории, истории и применения в науке. Материалы V Общероссийской научной конференции, Санкт-Петербург, 1999. – С.131-134.

• Мир и ценности в феноменологии Хайдеггера. // Балтийские философские чтения. Санкт Петербург, 2004.-С.105-119.

• Феноменология «жизненного разума» и повседневность в философии Ортеги-и- Гассета // Вестник Санкт Петербурского университета. 2004.Серия 6, Выпуск 1, № 6.- С.50-55.

• Проблема мира в феноменологии Эугена Финка // Топос, Минск, 2004. №2 (9). – С.51-61.

• From gnoseology to phenomenology of man and culture (Adoption of phenomenology in Sesemann‘s philosophical thought). Russia and phenomenological tradition. St. Petersburg School of Religion and Philosophy. Saint-Petersburg, 2005. P.36-42.

• Время и другой. Гуссерль и Левинас о трансенденции. // Топос. – Минск, N. 1 (12) (2006), p. 75-89. ISSN 1815-0047.

• The parallels of sleep and death. // Dilemas of values and contemporary life-world. Riga, University of Latvia, Institute of philosophy and sociology, 2007. P.70-78. ISBN 978-9984-624-53- 2

Publikacijos Lietuvoje:

• Esmės ir egzistavimo santykio problema F. Suarezo scholastinėje filosofijoje. // Tomizmas: praeitis ir dabartis. Logos, Vilnius, 1999. – P.104-113. ISBN 9986-721-25-3

• Transcendentalinė fenomenologija, hermeneutika ir kultūrinė antropologija // Žmogus ir žodis, 1999, Nr.4. – P.43-52. ISNN 1392-86001.

• Ortegos y Gasseto žmogus-masė // Darbai ir dienos, Kaunas, 2001, Nr. 27. – P. 221–330. ISSN 1392–0588.

• Racionalumo problema Husserlio fenomenologijoje // Žmogus ir žodis, 2000, Nr.4. – P.4-12. ISNN 1392-86002.

• Miego ir Mirties paralelės Levino fenomenologijoje // Žmogus ir žodis, 2001, Nr.4. – P.28-34. ISNN 1392-8600

• Kultūra ir kasdienybė Ortegos y Gasseto filosofijoje// Tomizmas ir filosofijos ateitis. Vilnius, Logos, 2002. – S.243-249. ISBN 9986-721-44-X

• Scholastinės filosofijos tipas ir jo transformacija XVII a. pradžioje Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje (remiantis Martyno Smigleckio „Logikos“ pavyzdžiu) // Dailė, Acta Academiae Artium Vilnensis, Vilnius, 2002, Nr. 24. – P. 257–267. ISSN 1392–0316.

• Meninis vaizdas, vaizdinys ir poetinis žodis // Dailė, Acta Academiae Artium Vilnensis, Vilnius , 2002, Nr. 27. – P. 193–206. ISSN 1392–0316.

• Transcendentalinė filosofija, hermeneutika ir komparatyvistika // Rytai-Vakarai. Kultūrų sąveika. Logos, 2002. – P.131-138. ISBN 9986-721-43-1

• Kultūra ir idealai. // Baltos lankos, Nr.15/16, 2002, P.182-202. ISSN 1392-0189

• Žaidimas kaip meno kūrinio "iliuziškumo" modelis" // Dailė, Acta Academiae Artium Vilnensis, Vilnius, 2003, Nr. 30. -P.229-236. ISSN 1392–0316.

• Pasaulio problema Eugeno Finko filosofijoje // Žmogus ir žodis, 2003, Nr.4.. – P.31-37. ISNN 1392-8600

• Žodžio samprata viduramžių filosofijoje // Logos, Vilnius, 2004, Nr.37. – P.102–109. ISSN 0868-7692.

• Gelmė ir tikėjimas Ortegos y Gasseto filosofijoje // Religija ir kultūra. Vilnius, Vilniaus Universiteto religijos studijų ir tyrinėjimų centras, 2004. P.13-16. ISBN 9955-634-03-0

• Kultūros samprata A. Maceinos filosofijoje ir kultūros fenomenologijos galimybės // Soter – Nr. • (42) (2004). – P.87–99. ISSN 1392–74–50.

• Pragmatinio pasaulio problema (Trys antropologijos lygmenys Kanto filosofijoje) // Darbai ir dienos – Nr. 41 (2005). – P.155–124. ISSN 1392–0588.

• Laikas ir Kitas. Husserlis ir Levinas apie transcendenciją // Logos, Vilnius, 2005, Nr.40. – P.149-161.

• Kasdienio pasaulio fenomenologija (Ortegos y Gasseto Preliminarios Meditacijos apie Don Kichotą interpretacija)// Filosofija ir sociologija. Vilnius, 2005, Nr.3. P.2-7. ISSN 0235-7186

• Fenomenologija ir literatūra (Patirties fenomenologija Saliaus Tomo Kondroto apsakyme „Senas namas“// Sambalsiai. Skiriama profesorės Viktorijos Daujotytės-Pakerienės 60-mečiui. 2005. P.119-133. ISBN 9955-624-26-4

• Pirmavaizdžiai ir jų kartotė idealiųjų objektų genezėje (E. Husserlio Geometrijos pradžios interpretacija). // Dailė, Acta Academiae Artium Vilnensis. Vilnius, 2005, Nr. 38. P.7-19. ISSN 1392–0316.

• Santykio su Kitu paradoksai Sartre’o fenomenologinėje anropologijoje. // Žmogus ir žodis. Filosofija. 2006, 8t., Nr.4. P.15-22. ISSN 1392-8600

• Kito prasmės genezė Husserlio Karteziškosiose meditacijose. // Problemos. 2007, t.72. P.115- 123. ISSN 1392–1126

• Intencionalumo kritika Heideggerio ir Levino filosofijoje. // Žmogus ir žodis. Filosofija. 2007, 9t., Nr.4. P.15-22. ISSN 1392-8600

• Psichologizmas, natūralizmas ir nihilizmas (fenomenologinė kritika). // Religija ir kultūra. Vilnius, Vilniaus Universiteto religijos studijų ir tyrinėjimų centras, 2006 T.3. P.64-75.. ISBN 9955-634-03-0

• Intencionalumo struktūra ir genezė Husserlio fenomenologijoje. // Problemos.. 2008, t.73. P.60- 71. ISSN 1392–1126

• Intersubjektyvaus kūno fenomenologija: prisilietimo patirtis. // Problemos. 2008, t.74. P.129- 140. ISSN 1392–1126

• Transcendencijos samprata Husserlio fenomenologijoje: atmintis ir kitas. // Žmogus ir žodis. Filosofija. 2008, 10t., Nr.4. P.32-39. ISSN 1392-8600

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]