Stažuotė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta šaltinių ar nuorodų į juos.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.

Stažuotė (nuo pranc. Stage - 'praktika') - tobulinimasis, kvalifikacijos kėlimas, savišvieta, praktika kur nors išvykstant (pvz., į užsienį, jame studijuojant), dirbant kitoje organizacijoje arba apskritai pradedant kur nors dirbti, siekiant įgyti kompetencijų, reikalingų konkrečioje veikloje arba pareigose (pvz., norint iš karto pradėti dirbti prokuroru, bet neturint reikiamos kvalifikacijos, pradžioje skiriama į prokuratūros stažuotojo pareigas).

Rūšys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Stažuotė gali būti dalykinė, meninė, kūrybinė, pažintinė, žvalgybinė. Dalykinė stažuotė gali būti, pvz., profesinė, mokslinio darbo (pvz., moksliniai tyrimai, kitokie tyrimai), praktika, edukacinė stažuotė (dalykiniai kursai, kalbos kursai), akademinė (trumpalaikės (dalinės) arba ilgalaikės (pilnos) studijos), lavinimosi stažuotė (pvz., treniruotė). Stažuotės gali būti formalizuotos (pagal specialias programas) arba ne (stažuotės turinys apsprendžiamas ad hoc, individualiai). Stažuotis galima įvairiose organizacijose - universitetuose, mokslinių tyrimų centruose, įmonėse, įstaigose, institucijose (ministerijose), nevyriausybinėse organizacijose (NVO). Stažuotės gali būti remiamos valstybės, įvairių fondų (mokant atlyginimą, stipendiją), organizacijų, kuriose stažuojamasi (pvz., Europos Komisija).

Stažuotojai - studentai, absolventai, specialistai, pedagogai, menininkai, mokslininkai. Dažniausiai yra ribojamas amžius (pvz., iki 35 m.).

Mokslinės stažuotės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokslinės stažuotės - vienos populiariausių akademinėje srityje stažuočių. Gali būti atliekami konkretūs tyrimai, renkama literatūra, šaltiniai, lankomi užsiėmimai, paskaitos, studijuojama. Yra nemažai įvairių oficialių stažuočių programų, finansuojamų viešojo sektoriaus. Mokslinių stažuočių atveju parama gali siekti iki kelių tūkstančių eurų, pvz., Fritz Thyssen Stiftung, Alexander von Humboldt-Stiftung; stažuotėms-tyrimams - iki 4000 eurų per mėn. (pvz., Heizenbergo stipendija).

Lietuvoje stažuočių užsienyje organizavimo bei rėmimo klausimais rūpinasi Mokslo ir studijų departamentas.

Stažuotės užsienyje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Stažuotes užsienyje remia užsienio mokslo ir kultūros įstaigos. Tikslai - supažindinti su savo šalies pasiekimais, juos populiarinti, platinti, kurti toliau, tobulinti. Taip pat gai būti tikimasi į savo valstybę pritraukti „protų“, tikintis bendradarbiavimo ar pasilikimo dirbti buvimo šalyje (žr. Green card specialistams, mokslininkams). Kai kurios programos yra tarptautinės (pvz., JAV Fulbraito stipendija), orientuotos į viso pasaulio šalis.

Stažuotės Vokietijoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Praktika Vokietijoje.

Vokietijoje stažuotis galima pagal įvairias programas studentams, specialistams, mokslininkams. Tai gali būti moksliniai tyrimai, praktika (studijuojant arba baigus studijas), stažuotės administracinėse įstaigose, NVO. Kai kurios programos - KAAD, DAAD, DBU, IPS, Mummert stipendija, Badeno-Viurtembergo stipendija ir kt.

ES srityje veikia kvalifikacijos kėlimo bei suaugusiųjų mokymo įstaiga - Europos teisės akademija (ERA), teikianti stipendijas ES šalių valstybės tarnautojams bei teisininkams. Kursai vyksta anglų, prancūzų bei vokiečių kalbomis.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]