James Young Simpson

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Džeimsas Jangas Simpsonas)
Jump to navigation Jump to search
Džeimsas Jangas Simpsonas
angl. James Young Simpson
James Young Simpson (1873–1934).jpg
Gimė 1873 m. rugpjūčio 3 d.
Edinburgas, Škotija Škotija
Mirė 1934 m. gegužės 20 d. (60 metų)
Edinburgas, Škotija Škotija
Palaidotas (-a) Edinburge
Tėvas Alexander Russell Simpson
Motina Margaret Stewart Barbour
Sutuoktinis (-ė) Helen Huntington Day
Veikla dipomatas
Alma mater Edinburgo universitetas
Žinomas (-a) už Lietuvos ir Latvijos teritorinio ginčo dėl Palangos sprendimą
Commons-logo.svg Vikiteka James Young SimpsonVikiteka

Džeimsas Jangas Simpsonas (angl. James Young Simpson, 1873 m. rugpjūčio 3 d. – 1934 m. gegužės 20 d.) – škotų kilmės gamtos mokslų profesorius, diplomatas, rašytojas, teologas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Simpsono tėvas buvo seras Alexander Russell Simpson (1835-1916), Edinburgo universiteto akušerijos profesorius. Tėvo dėdė buvo bendravardis James Young Simpson (1811–1870), garsus gydytojas, vienas pirmųjų operacijų metu pradėjęs taikyti narkozę. Šeima gyveno iš dėdės paveldėtame name Edinburge.

Simpsonas 18911894 m. studijavo Edinburgo universitete.[1] 1899 m. apsigynė daktaro disetaciją Christ's College Kembridže. Simpsonas buvo vedęs amerikietę Helen Huntington Day. Palaidotas Edinburgo priemiesčio Grange kapinėse.

Karjera[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Simsono mokslo darbuose dominavo mokslo ir religijos ryšys. Jo nuomone, tarp jų nėra prieštaravimo, ir jis laikė krikščionybę natūraliu žmogaus evoliucinės pažangos rezultatu. Jis teigė, kad religija atsiranda dėl proto konfrontacijos su Visatos begaline energija, kaip rodo Heizenbergo neapibrėžtumo sąryšis.[2]

1890–aisiais Edinburge apsilankęs Rusijos kunigaikštis Nikolajus Golicynas pakvietė Simpsoną keliauti po Sibirą. 1896 m. vasarą ir rudenį jis lydėjo Golicyną po Sibirą. Kelionės tikslas buvo lankyti tenykščius kalėjimus, ten platinti Bibliją ir kitus religinius raštus. Simpsonas parsivežė daug užrašų apie krašto topografiją, žemės ūkį, papročius. Jais remdamasis 1898 m. išleido knygą „Side-lights on Siberia“. Vėliau taip pat parašė knygų iš vėlesnių savo kelionių įspūdžių po Rusiją. 1910 m. jis kartu su savo tėvu vyko į gydytojų kongresą Petrograde. Čia per savaitę trukusį vizitą jis padarė įspūdį paviešinęs krikščionybės siejimo su mokslu idėjas.[3] Paskutinį kartą Rusijoje lankėsi 1917 m., prieš Spalio revoliuciją.

1919 m. su Didžiosios Britanijos delegacija dirbo Paryžiaus taikos konferencijoje Versalyje, siūlė suteikti Suomijai ir Baltijos šalims nepriklausomybę.[4] Simpsonas vėliau buvo apdovanotas šių šalių valstybiniais apdovanojimais.

Ryšys su Lietuva[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1918 m. susikūrus nepriklausomoms Lietuvos ir Latvijos valstybėms, Lietuva neturėjo priėjimo prie jūros. Palanga ir apylinkės, 1819-1921 m. priklausiusios Kuršo gubernijai, atiteko Latvijai. Remiantis etnografiniu principu buvo siekiama pakoreguoti Lietuvos sienas Kuršo gubernijoje. Tarpvalstybiniam sienų ginčui spręsti abi šalys 1920 m. rugsėjo 28 d. pasirašė arbitražo sutartį sienai nustatyti. Superarbitru abiejų šalių sutikimu buvo patvirtintas Simpsonas. Komisija dirbo nuo 1920 m. gruodžio 29 d. ir 1921 m. kovo 20 d. Simpsono sprendimas atiduoti Palangą Lietuvai buvo galutinis ir neskundžiamas.[5] 1921 m. buvo sudaryta tarpvalstybinė Lietuvos-Latvijos sienos sutartis.

Tarpukaryje jam įteiktas Lietuvos Gedimino ordinas. Palangoje, netoli centro, yra Simpsono garbei pavadinta gatvė.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Side-Lights on Siberia: Some Account of the Great Siberian Railroad, the Prisons and Exile System. Edinburgh & London: W. Blackwood & Sons, 1898
  • The Spiritual Interpretation of Nature. London: Hodder and Stoughton, 1923
  • Self-Discovery of Russia. London: Constable, 1916
  • Some notes on the State Sale-Monopoly and Subsequent Prohibition of Vodka in Russia. 1918
  • Man and the Attainment of Immortality. London: Hodder & Stoughton, 1922
  • Landmarks in the Struggle Between Science and Religion. London: Hodder & Stoughton, 1925
  • Nature: Cosmic, Human and Divine. Oxford: OUP, 1929
  • The Thoughtful Minute. [Essays] London 1937

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Memoir by G.F. Barbour in the book: The Garment of the Living God (1934) pp.18–19.
  2. Nature: Cosmic, Human and Divine. Oxford: OUP, 1929, p.115f.
  3. 'Memoir', p.37.
  4. 'Memoir', pp.46–47.
  5. Danutė Mukienė. Palangos grąžinimas Lietuvai