Kariotipas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
NHGRI human male karyotype.png

Kariotipas – susistemintas chromosomų rinkinys pagal dydį ir formą. Kiekviena pora chromosoma pažymima skaičiais išskyrus lytines. Kariotipus tiria citogenetika.

Kariotipas tiriamas atliekant biologinius ir medicinius tyrimus. Pvz., biologijoje kariotipo tyrimai naudojami nustatyti individo priklausomybę tam tikrai rūšiai ar populiacijai.

Žmogaus kariotipo tyrimai[taisyti | redaguoti kodą]

Dauguma žmogaus kariotipų žymima 46,XX (moterims) ar 46,XY (vyrams), tačiau pasitaiko ir pakitimų, kai yra daugiau ar mažiau lyties chromosomų (47,XYY; 47,XXY; 47,XXX; 45,X).

Indikacijos kariotipo tyrimui[taisyti | redaguoti kodą]

  • Protinis atsilikimas; psichomotorinės raidos atsilikimas su ar be dismorfologinių požymių;
  • Dauginės vystymosi anomalijos
  • Tėvai, turintys vaiką su chromosomine patologija; žinomo chromosominio sindromo patvirtinimas arba atmetimas;
  • Asmenys, kurių pirmos eilės giminaičiai serga chromosomine liga
  • Naujagimiams:
    • dauginės vystymosi ydos
    • neaiški lytis
  • Įvykę 3 ar daugiau savaiminių persileidimų
  • Vėluojantis lytinis brendimas, nevaisingumas
  • Prenatalinė diagnostika:
    • moteris 35 metų ar vyresnė
    • šeimoje yra vaikas sergantis chromosomine liga
    • vienas iš tėvų yra subalansuotos translokacijos nešiotojas ar nustatytas chromosomų mozaikiškumas
    • ultragarsinio tyrimo metu aptikta vaisiaus anomalijų
    • nėščiosios kraujyje nustatytos pakitusios serumo žymenų (alfa - fetoproeino, chorioninio gonadotropino, laisvo estradiolio) reikšmės
  • Onkologinės ligos, ypač pažengę, dažniausiai onkohematologinės (pvz., lėtinės ir ūminės leukemijos)

Sveiki asmenys tiriami tuo atveju, jeigu jie pareiškia norą ar planuoja susilaukti palikuonių, o jų artimi giminaičiai turi genetinių pakitimų.

Tyrimo eiga[taisyti | redaguoti kodą]

Spektrinis moters kariotipas

Periferinis veninis kraujas paimamas į specialius mėgintuvėlius su ličio heparinu, kuris gabenamas į citogenetikos laboratoriją. Mėginys laikomas +4-6 laipsnių teperatūroje. Kraujas sėjamas steriliomis sąlygomis pridedant augimą skatinančių medžiagų (mitogenų) – tikslas – pagausinti kraujo limfocitus, kurių kariotipas ir bus analizuojamas. Po 3 parų pridedama kolchicino – sutrikdo verpstės siūlų formavimąsi metafazės stadijoje – metafazes patogiausia analizuoti, kadangi chromosomos matosi ryškiausiai. Fiksavus ir nudažius Giemsa būdu preparatas analizuojamas šviesiniu mikroskopu naudojant kompiuterinę vaizdų analizės sistemą. Tyrimų rezultatai užrašomi vadovaujantis tarptautinės citogenetinės nomenklatūros (ISCN) reikalavimais. Paprastai atsakymas gaunamas per 2-4 savaites. Tyrimus skiria ir interpretuoja gydytojas genetikas.