Gyvūninė ląstelė
Išvaizda
Gyvūninė ląstelė – eukariotinių organizmų ląstelė, būdinga gyvūnams.
Gyvūninės ląstelės turi plazminę membraną, branduolį ir organeles (tai būdinga ir kitų eukariotinių organizmų ląstelėms). Gyvūninė ląstelė neturi ląstelės sienelės, kuri būdinga augalų ir grybų ląstelėms. Teigiama, kad, vykstant evoliucijai, ląstelės sienelės neteko vienaląsčiai organizmai, iš kurių kilo Animalia karalystė. Dėl to, kad nėra ląstelės sienelės, galėjo išsivystyti įvairesni ląstelių tipai (pvz., nervų, raumenų ląstelės), taip pat įvairesni audiniai bei organai; organizmai įgijo galimybę judėti. Didžiuma gyvūninių ląstelių yra diploidinės.[1]
Tik gyvūninės ląstelės požymiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Centriolės yra
- Poliribosomos
- Pūslelės
- Vietoj centrinės vakuolės yra pulsuojančios, virškinamosios vakuolės
- Plastidžių nėra
- Ląstelės sienelės nėra
- Glikogenas yra atsarginis angliavandenis
- Citokinezės metu ląstelę persmaugia aktino žiedas.
Bendri ląstelės požymiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Aktino filamentai
- Branduolėlis
- Branduolys
- Citozolis
- Endoplazminis tinklas (lygusis ir šiurkštusis)
- Goldžio kompleksas
- Lizosomos
- Mikrokūneliai
- Mitochondrijos
- Plazminė membrana
- Ribosomos
- Centriolės
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Animal Cell Structure, micro.magnet.fsu.edu. Nuoroda tikrinta 2021-02-12.