Chromatinas
Išvaizda
Chromatinas – medžiaga, esanti ląstelės branduolyje. Chromatino paskirtis – genetinės informacijos raiška ir genetinės medžiagos integracija. Jis sudarytas iš DNR, šiek tiek RNR ir baltymų. Įprastai chromatinas – dekondensuoto siūliško pavidalo, tačiau prieš ląstelės dalijimąsi kondensuojasi į chromosomas.
Chromatino tipai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1930 m. atlikus šviesinio mikroskopo tyrimus buvo išskirti du chromatino tipai:[1]
- heterochromatinas - labai kondensuotas chromatinas
- euchromatinas - mažiau kondensuotas chromatinas
Atradimų chronologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1842 Chromosoma (Karlas Vilhelmas fon Negelis)
- 1874 Nukleino rūgštys (Frydrichas Myšeris)
- 1880 Chromatinas (Valteris Flemmingas)
- 1884 Histonai (Albrechtas Koselis)
- 1910 „Chromosomose yra genai“ (Tomas Huntas Morganas)
- 1953 DNR struktūra (Džeimsas Vatsonas, Frencis Krikas, Morisas Vilkinsas, Rozalinda Franklin)
- 1961 Genetinės struktūros atkodavimas (Maršalas Varenas Nirenbergas, Heinrichas Mataei)
- 1966 Histono modifikacijos/- acetilo grupė (Vincentas Alfris)
- 1973-75 nuo nu-Body iki Nukleosomų (Ada Olins, Donaldas Olinsas, Rodžeris Kornbergas)
- 1975 Nukleosomomų viršstruktūra/Solenoidas (Džonas T. Finchas ir Aron Klugas)
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Histono modifikacijos:
- V. G. Allfrey, (1966). Structural modifications of histones and their possible role in the regulation of ribonucleic acid synthesis. Proc Can Cancer Conf 6, 313–335.
- B. G. Pogo, A. O. Pogo, V. G. Allfrey, and A. E. Mirsky (1968) Changing patterns of histone acetylation and RNA synthesis in regeneration of the liver. Proc Natl Acad Sci U S A 59, 1337–1344.
- Nukleozomos
- A. L. Olins and D. E. Olins (1974) Spheroidal chromatin units (nu bodies). Science 183, 330–332.
- Solenoido modelis
- Finch, J. T. and Klug, A (1976). Solenoidal model for superstructure in chromatin. Proc. Nat. Acad. Sci. USA 73, 1897–1901.
Kita
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Corces, V. G. 1995. Chromatin insulators. Keeping enhancers under control. Nature 376:462-463.
- Cremer, T. 1985. Von der Zellenlehre zur Chromosomentheorie: Naturwissenschaftliche Erkenntnis und Theorienwechsel in der frühen Zell – und Vererbungsforschung, Veröffentlichungen aus der Forschungsstelle für Theoretische Pathologie der Heidelberger Akademie der Wissenschaften. Springer-Vlg., Berlin, Heidelberg.
- Elgin, S. C. R. (ed.). 1995. Chromatin Structure and Gene Expression, vol. 9. IRL Press, Oxford, New York, Tokyo.
- Gerasimova, T. I., and V. G. Corces. 1996. Boundary and insulator elements in chromosomes. Current Op. Genet. and Dev. 6:185-192.
- Gerasimova, T. I., and V. G. Corces. 1998. Polycomb and Trithorax group proteins mediate the function of a chromatin insulator. Cell 92:511-521.
- Gerasimova, T. I., and V. G. Corces. 2001. CHROMATIN INSULATORS AND BOUNDARIES: Effects on Transcription and Nuclear Organization. Annu Rev Genet 35:193-208.
- Gerasimova, T. I., K. Byrd, and V. G. Corces. 2000. A chromatin insulator determines the nuclear localization of DNA [In Process Citation]. Mol Cell 6:1025-35.
- Ha, S. C., K. Lowenhaupt, A. Rich, Y. G. Kim, and K. K. Kim. 2005. Crystal structure of a junction between B-DNA and Z-DNA reveals two extruded bases. Nature 437:1183-6.
- Pollard, T., and W. Earnshaw. 2002. Cell Biology. Saunders.
- Saumweber, H. 1987. Arrangement of Chromosomes in Interphase Cell Nuclei, p. 223–234. In W. Hennig (ed.), Structure and Function of Eucaryotic Chromosomes, vol. 14. Springer-Verlag, Berlin, Heidelberg.
- Sinden, R. R. 2005. Molecular biology: DNA twists and flips. Nature 437:1097-8.
- Van Holde KE. 1989. Chromatin. New York: Springer-Verlag. ISBN 0-387-96694-3.
- Van Holde, K., J. Zlatanova, G. Arents, and E. Moudrianakis. 1995. Elements of chromatin structure: histones, nucleosomes, and fibres, p. 1-26. In S. C. R. Elgin (ed.), Chromatin structure and gene expression. IRL Press at Oxford University Press, Oxford.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Bruce Alberts, Alexander Johnson, Julian Lewis, Martin Raff, Keith Roberts, Peter Walter. Molecular biology of the cell. New York: Garland Science, 2008, 220 p. ISBN 978-0-8153-4105-5.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Publikacijos ir naujienos Archyvuota kopija 2012-03-13 iš Wayback Machine projekto.
- Epigenome Network of Excellence (NoE) Archyvuota kopija 2010-05-03 iš Wayback Machine projekto.