Joan Miró

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Choanas Miro)
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Choanas Miro
isp. Joan Miró
Portrait of Joan Miro, Barcelona 1935 June 13.jpg
Ch. Miro, apie 1935 m.
Gimė: 1893 m. balandžio 20 d.
Barselona
Mirė: 1983 m. gruodžio 25 d. (90 metų)
Maljorkos Palma
Palaidotas: Barselona, Montjuïc kapinės
Tautybė: Ispanas
Veikla: Dailininkas
Sritis: Siurrealizmas
Commons-logo.svg Vikiteka: Joan MiróVikiteka
Parašas
Miró, Joan 1893-1983 02 Signatur.jpg

Choanas Miro (Žoanas Miro, isp. Joan Miró i Ferrà, 1893 m. balandžio 20 d., Barselona – 1983 m. gruodžio 25 d., Maljorkos Palma) – XX a. ispanų tapytojas, grafikas, piešėjas, skulptorius, teatro dizaineris, tapytojas-monumentalistas. Vienas garsiausių siurrealizmo meno srovės atstovų.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Choanas Miro (Žoanas Miro kataloniška tarme) gimė 1893 m. balandžio 20 d. Barselonoje. Jo tėvas Migelis buvo auksakalys ir laikrodžių meistras. Motina Dolors buvo baldų gamintojo duktė. 1997 m. Ch. Miro įstojo mokytis į verslo mokyklą Barselonoje ir lankė užsiėmimus meno ir amatų mokykloje. Po mokslų įsidarbino biuro tarnautoju. Po 2 metų patyrė psichologinį lūžį ir apleido tarnybą. Jo tėvai pervežė jį Mont-Roč poilsio vietovę prie Taragonos. 1912 − 1915 m. Ch. Miro pratęsė dailės studijas Francesc Galí mokykloje Barselonoje. Jį rėmė meno kūrinių dileris José Dalmau, kurio galerijoje 1918 m. įvyko primoji Ch. Miro paroda. 1917 m. dailininkas susitiko Fransį Pikabiją. Šiuo laikotarpiu tapė Katalonijoje ir Maljorkoje peizažus, portretus, aktus fovistine maniera, buvo įtakotas P. Sezano ir kubistų geometrinių formų naudojimo.

1920 m. Ch. Miro keliavo į Paryžių, kur sutiko P. Pikasą. Laiką leido tarp Katalonijos Mont-Roč ir Paryžiaus. Susipažino su literatais Max Jacob, Pierre Reverdy ir Tristan Tzara. Dalyvavo dadaistų renginiuose. Buvo įtakotas P. Klė. José Dalmau 1921 m. suorganizavo Ch. Miro pirmą personalinę parodą Paryžiuje, La Licorne galerijoje. 1923 m. jo darbai eksponuoti Paryžiaus Rudens salone. 1924 m. Ch. Miro prisijungė prie Paryžiaus siurrealistų grupės, pasirašė po siurrealistų manifestu. 1925 m. Pjero galerijoje įvyko jo kapitalinė paroda ir tais pat metais jis dalyvavo bendroje pirmojoje Paryžiaus siurrealistų grupės parodoje toje pačioje galerijoje. 1928 m. Ch. Miro viešėjo Nyderlanduose ir pradėjo seriją paveikslų, įkvėptų senųjų olandų tapytojų; sukūrė pirmuosius savo koliažus.

1929 m. Ch. Miro Palmoje vedė Pilar Juncosa (1904−1995), sekančiais metais gimė vienintelis poros vaikas, duktė Maria Dolors. 1929 m. jis pradėjo eksperimentuoti su litografija ir 1933 m. sukūrė pirmuosius savo ofortus. Dešimtmečio pradžioje kūrė siurrealistines skulptūras iš atsitiktinai rastų daiktų ir dažytų akmenų. 1936 m. Ch. Miro dėl Ispanijos pilietinio karo paliko Tėvynę ir ją grįžo 1941 m. Jo kūriniai 1936 m. buvo įtraukti į parodą Niujorko šiuolaikinio meno muziejuje ir 1937 m. dailininkas buvo užsakytas sukurti monumentaliąją tapybą Ispanijos paviljone Paryžiuje vykusiai Pasaulinei parodai.

1941 m. Niujorko šiuolaikinio meno muziejuje įvyko pirmoji retrospektyvinė Ch. Miro paroda muziejuje. 1944 m. Ch. Miro pradėjo dirbti su keramika kartu su Josep Lloréns y Artigas, skyrė daugiau laiko grafikai. 1954 − 1958 m. Ch. Miro dirbo beveik vien šiomis dailės formomis. 1954 m. jis laimėjo Didįjį prizą už grafiką Venecijos bienalėje. 1958 m. Ch. Miro buvo apdovanotas Gugenheimo tarptautiniu prizu už sienų tapybą UNESCO pastate Paryžiuje. 1959 m. Ch. Miro atnaujino paveikslų tapybą didelio formato drobėse. Po 1960 m. intensyviai dirbo skulptūros srityje. Jo retrospektyvinės parodos įvyko: 1962 m. Paryžiaus nacionaliniame šiuolaikinio meno muziejuje ir 1974 m. − Gran Palė (Didžiuosiuse rūmuose) Eliziejaus laukuose Paryžiuje. 1978 m. Paryžiaus nacionaliniame šiuolaikinio meno muziejuje buvo eksponuoti daugiau nei 500 dailininko piešinių.

1980 m. Ch. Miro apdovanotas Ispanijos aukso medaliu už tapybą. Jo vardu pavadinta aikštė Madride, parkas Barselonoje. Choanas Miro mirė 1983 m. gruodžio 25 d. Palma de Maljorka mieste. Palaidotas Montjuïc kapinėse Barselonoje. 1975 m. Ch. Miro Barselonoje įsteigė savo vardo fondą-muziejų.[1] Maljorkoje įkurtas kitas muziejus 1981 m. Ch. Miro ir jo žmonai padovanojus kūrinių.[2]

Viešų skulptūrų pavyzdžiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kūrinių galerijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]