Centrinės Amerikos tapyras
| Tapirus bairdii | ||||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
.jpg) Berdo tapyras su jaunikliu Alachuelos provincijoje | ||||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||||||
| Tapirus bairdii Gill, 1865 | ||||||||||||||||||
 Paplitimas |
Centrinės Amerikos tapyras arba Berdo tapyras[1] (Tapirus bairdii) – tapyrinių (Tapiridae) šeimos neporakanopis žinduolis.
Tai didžiausia iš trijų Amerikos žemyne gyvenančių tapyrų rūšis, taip pat didžiausias vietinis sausumos žinduolis tiek Centrinėje, tiek Pietų Amerikoje.[2]
Paplitimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Paplitęs nuo Meksikos iki Pietų Amerikos šiaurinės dalies.
Sistematika
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šeimos medis remiantis Cozzuol et al. (2013).[3]
| Tapirus |
| ||||||||||||||||||||||||
Išvaizda
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Ilgis apie 2 m, masė – 240-400 kg. Tai didžiausias Amerikos tapyras.[4] Kailis tamsiai rudas, su šviesiais pilkšvai geltonais skruostais bei kaklo priekine dalimi ir baltais krašteliais ausimis.
Mityba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Ėda įvairias augalų dalis, nuo pumpurų ir lapų iki nukritusių vaisių.
Elgsena
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gyvenimo būdas panašus į lyguminio tapyro.[4] Nėštumas trunka apie 390-400 dienų. Patelė atsiveda 1 jauniklį (labai retai du), sveriantį 5-8 kg. Bendraudamas su jaunikliais arba vydamas šalin kitus suaugėlius iš savo teritorijos šis tapyras veriamai švilpia.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Baleišis 2006, p. 11.
- ↑ „Tapirs, Belize Animals, Caribbean Critters“. Ambergriscaye.com.
- ↑ Cozzuol, Mario A.; Clozato, Camila L.; Holanda, Elizete C.; Rodrigues, Flávio H. G.; Nienow, Samuel; de Thoisy, Benoit; Redondo, Rodrigo A. F.; Santos, Fabrício R. (2013-12-16). „A new species of tapir from the Amazon“. Journal of Mammalogy. 94 (6): 1331–1345. doi:10.1644/12-MAMM-A-169.1. ISSN 1545-1542. Nuoroda tikrinta 2026-04-06.
- 1 2 Baleišis 2006, p. 12.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Baleišis, Rimantas (2006). Pasaulio kanopiniai žvėrys. Vilnius: VU Ekologijos institutas. ISBN 9986-443-36-9.