Pereiti prie turinio

Bučniai

Koordinatės: 55°57′18″š. pl. 21°39′18″r. ilg. / 55.955°š. pl. 21.655°r. ilg. / 55.955; 21.655 (Bučniai)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Bučniai
[[Vaizdas:|{{#if:|270px]]
Bučniai
Bučniai
55°57′18″š. pl. 21°39′18″r. ilg. / 55.955°š. pl. 21.655°r. ilg. / 55.955; 21.655 (Bučniai)
Apskritis Telšių apskrities vėliava Telšių apskritis
Savivaldybė Plungės rajono savivaldybės vėliava Plungės rajono savivaldybė
Seniūnija Šateikių seniūnija
Gyventojų (2021) 12
Vietovardžio kirčiavimas
(4 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Bučniaĩ
Kilmininkas: Bučnių̃

Bučniai – kaimas Plungės rajono savivaldybėje, 4 km į pietvakarius nuo Šateikių ir 3 km į šiaurės rytus nuo Aleksandravo, abipus Liepgirių-Šateikių kelio.

Kaimo pavadinimas kilo iš pirmojo naujakurio Bučnio pavardės (asmenvardinis vietovardis).

Manoma, kad kaimas susiformavo XVIIXIX a. kaip Papievių kaimo užusienis.

1846 m. Kartenos parapijos Bučnių kaime buvo 8 valstiečių dūmai. 1849 m. kaimas priklausė Šateikių dvaro grafui Aleksandrui Pliateriui, kuriam Aleksandravo palivarke dirbo 108 baudžiauninkai iš Bučnių ir kai kurių aplinkinių kaimų. Panaikinus baudžiavą, 1870 m. grafui Pliateriui išperkamuosius žemės mokesčius mokėjo 29 Bučnių kaimo valstiečiai. Vakariniame kaimo žemių pakraštyje XIX a. įsikūrė Bučnių užusienis, kuriame stovėjo kelios vienkieminės sodybos.

1918 m. pabaigoje Bučniuose pas mažažemį Žilinską susirinko Bučnių, Bulikų, Papievių, Puidogalio, Grabšyčių ir Liepgirių kaimų valstiečių atstovai, nutarę įkurti Kartenos valsčiaus darbo ir vargingųjų valstiečių tarybą, valdžiusią valsčių iki 1919 m. vasario mėn.

1923 m. kaime buvo 11 valstiečių sodybų. Per 20 ha žemės Šiauliai, Ramanauskai, Badauskai, Arlauskiai, Mažeikos, Domarkai. Žemė ūkininkams buvo išdalinta rėžiais. Prieš II pasaulinį karą buvo paruoštas vienkieminių ūkių planas, tačiau jį įgyvendinti sutrukdė karas.

19311932 m. palei kaimo šiaurinį pakraštį nutiestas KretingosTelšių geležinkelis ir pastatyta Šateikių geležinkelio stotis. Kaimo gyventoja Pakalniškienė atidarė maisto parduotuvę ir restoraną „Rambynas“, tarpininkavo superkant iš ūkininkų bekonus, kurie Šateikių stotyje buvo pakraunami į vagonus ir eksportuojami į Angliją.

Po karo į Sibirą buvo ištremti Antanas Domarkas su žmona, Ona Ramanauskienė, Smilingiai, Valė Žilinskienė, Juozas Šiaulys su šeima. Į mišką pasitraukė ir partizanais tapo broliai Domarkai.

1945 m. kaime buvo atidarytas Stropelių pradinės mokyklos III komplektas, kuris netrukus tapo savarankiška Bučnių pradine mokykla. 19461948 m. jai vadovavo mokytoja Stefa Jagminienė.

Pokariu kaimas nyko. Šiandien išlikusios sodybos telkiasi apie Šateikių geležinkelio stotį. Kaimo dvasiniu gyvenimu nuo pokario laikų rūpinasi Šateikių parapijos kunigai.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18611950 m. Kartenos valsčius
19501959 m. Šateikių apylinkė, Salantų rajonas
19591995 m. Plungės rajonas
Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m.
1902 m.[2] 1923 m.sur.[3] 1959 m.sur.[4] 1970 m.sur.[4] 1979 m.sur.[5] 1989 m.sur.[6] 2001 m.sur.[7] 2011 m.sur.[8] 2021 m.sur.[9]
63 71 94 74 45 31 26 16 12
  1. Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.
  2. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  3. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  4. 4,0 4,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  5. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  6. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  7. Telšių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  8. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  9. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.