Butrintas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Butrintas
Βουθρωτόν
Amphitheatre of Butrint 2009.jpg
Amfiteatras

Butrintas
Koordinatės: 39°44′45″N 20°01′13″E / 39.74583°N 20.02028°E / 39.74583; 20.02028Koordinatės: 39°44′45″N 20°01′13″E / 39.74583°N 20.02028°E / 39.74583; 20.02028
Vieta: Vliorės apskritis, Albanija
Regionas: Epyras
Istorija
Pastatytas: X-VIII a. pr. m. e.
Sugriautas: 551 m.
Laikotarpis: antika
Tauta: graikai, romėnai
Informacija
Tirtas: nuo 1928 m.
Vikiteka: Commons-logo.svg VikitekaVikiteka
UNESCO vėliava UNESCO (angl.) (pranc.): 570

Butrintas (alb. Butrint, sen. gr. Βουθρωτόν, lot. Buthrōtum) – antikinio miesto liekanos Albanijos pietuose, 14 km į pietus nuo Sarandės, Jonijos jūros pakrantėje.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Miestas buvo įkurtas istorinėje Epyro srityje X-VIII a. pr. m. e. graikų kolonistų chaonų. Pasak Vergilijaus, Butrintą įkūręs Trojos karaliaus Priamo sūnus Helenas. Miestas buvo svarbus prekybinis centras, IV a. pr. m. e. buvo agora, Asklepijo šventykla. Apie 380 m. pr. m. e. miestas aptvertas gynybine siena. 228 m. pr. m. e. Butrintas tapo romėnų valda, prijungtas prie Makedonijos provincijos. 31 m. pr. m. e. miestas tapo Romos karo veteranų kolonija. III a. miestą apgriovė žemės drebėjimas. VI a. tapo vyskupystės centru. Butrintas sugriautas 551 m. ostgotų. Vėliau čia buvo bizantiečių, po to – venecijiečių karinis postas.

Paveldas[taisyti | redaguoti kodą]

Išliko V-IV a. pr. m. e. akropolio kolonų ir jį supusios 5-6 m aukščio sienos fragmentų, žemutinėje miesto dalyje – Asklepijo šventykla su jo statula, III a. amfiteatras, kitų pastatų liekanų. 19281935 m. Butrintą tyrė italų archeologų ekspedicija, vadovaujama Luigi Maria Ugolini[1]. 1992 m. Butrintas su jį supančiu archeologiniu parku paskelbtas UNESCO pasaulio paveldo objektu.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Butrintas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003