Budelių piliakalnis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Budelių piliakalnis
Budelių piliakalnis.JPG
Budelių piliakalnis

Budelių piliakalnis
Koordinatės
54°55′48.3″ š. pl. 24°41′3.1″ r. ilg. / 54.930083°š. pl. 24.684194°r. ilg. / 54.930083; 24.684194Koordinatės: 54°55′48.3″ š. pl. 24°41′3.1″ r. ilg. / 54.930083°š. pl. 24.684194°r. ilg. / 54.930083; 24.684194
Savivaldybė Kaišiadorių rajonas
Seniūnija Žaslių seniūnija
Aukštis 25­-26 m
Plotas 24x13
Naudotas I tūkstantmetis - II tūkstantmečio pradžia
Žvalgytas 1921, 1971
Registro Nr. AR310/23715, 23716, 5028/A302KP

Budelių piliakalnis su gyvenviete, Skarbo Kalnaspiliakalnis (Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR310; unikalus objekto MC kodas 5028; registro iki 2005 m. balandžio 19 d. Nr. A302KP) ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas 23716) Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje, į pietus nuo Budelių, Žaslių seniūnija.

Pasiekiamas iš kelio  1802  KaišiadorysStabintiškėsČiobiškis , ties jo didesniu posūkiu į kairę Savarinės kaime pasukus į dešinę pietryčių kryptimi, per laukus ­- 850 m. Nesunkiai randamas kitu keliu, nusileidus į Neries slėnį, nuo kryžkelės ties Budeliais ir Padaliais (stovi kryžius, autobusų stotelė). Nuo čia važiuojama apie 2 km žvyrkeliu palei Nerį prieš srovę (į pietryčius), toliau gruntkeliu. Kalno prieigose į Nerį teka mažas upelis (padėtas rąstų paklotas praėjimui). Nuorodų nėra (2017 m. duomenimis).

Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo piliakalnio matomas Neries slėnis

Piliakalnis įrengtas Neries kairiajame krante esančiame kyšulyje, suformuotame dviejų gilių daubų, iš kurių šiaurės vakarine teka Ravo upelis. Aikštelė keturkampė, pailga rytų – vakarų kryptimi, 24x13 m dydžio. Vakariniame aikštelės krašte supiltas kūgio formos 6 m aukščio, 30 m pločio pylimas 9,5 m aukščio išoriniu šlaitu, kurio papėdėje iškastas 11 m pločio, 0,5 m gylio griovys. Aikštelės rytiniame gale supiltas 0,7 m aukščio, 15 m pločio pylimas, už kurio iškastas 6 m pločio, 2 m gylio griovys. Už šio griovio supiltas 1,5 m aukščio, 11 m pločio antrasis pylimas, kurio išorinis 1,8 m aukščio šlaitas leidžiasi į 4 m pločio, 0,5 m gylio antrąjį griovį, už jo kyla 0,5 m aukščio, 4 m pločio trečias pylimas. Šoninių šlaitų aukštis ­- iki 25­-26 m.

Aikštelė dirvonuoja, šlaitai užauga atželiančiais krūmais. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 105 993 m².

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1921 m. piliakalnį žvalgė Petras Tarasenka, 1971 m. – Istorijos institutas. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus. [1] Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu - II tūkstantmečio pradžia.

Piliakalnio vakarinėje papėdėje yra 3 ha ploto papėdės gyvenvietė, kurioje rasta brūkšniuotos ir grublėtos keramikos, šlako.

Tautosaka[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasakojama, jog piliakalnio viduje yra paslėptas lobis.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 43-44 (102)

  • Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. - KPC A. - F.1. - Ap.1. - B.26. - P.27-34.
  • Kultūros vertybės pagrindinis dosjė: A302KP, Budelių piliakalnis su gyvenviete. Vilnius, 1999. Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka.
  • Dėl duomenų patikslinimo. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktas 2009-06-10; Nr. KPD-RM-1138;
  • Apibrėžtų teritorijos ribų planas. 2009-05-04
  • Lietuvos piliakalniai: atlasas. Vilnius, 2005, t. 1, p. 246-247.
  • Konstantinas Avižonis. Kelios istorinės Lietuvos vietos. Kaunas, 1927. P.18-20.
  • Zenonas Baubonis. Tvarkomų Bradeliškių (A1239P) Vilniaus r., Budelių (A302K1P) Kaišiadorių r., Mikytų (A467P) Skuodo r., Žuvininkų (A656KP) Šiaulių m. piliakalnių 1999 archeologinių žvalgymų ataskaita. Lietuvos istorijos instituto rankraštynas, f. 1, b. 3403.
  • Mykolas Černiauskas. Kaišiadorių rajono 1977 m. archeologijos paminklų kartografavimo ekspedicijos ataskaita. Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka, f. 27, ap. 1, b. 61, p. 11-12.
  • Vytautas Daugudis. Iš tolimosios praeities. Paparčių ir Žaslių apylinkės. Kaišiadorys, 1997, p. 43.
  • Bronius Kviklys. Mūsų Lietuva. Vilnius, 1989, t. 1, p. 499.
  • Adolfas Nezabitauskas. Būdelių piliakalnis. Į komunizmą. 1967-08-05.
  • Vladas Šaulys. Gražiausias Paneryje. Kultūros barai, 1968, Nr. 4, p. 72.
  • Petras Tarasenka. Ieškojimai Neries ir Šventosios santeklyje // Mūsų senovė, I. Tilžė, 1922. P.579-580.
  • Petras Tarasenka. Lietuvos archeologijos medžiaga. Kaunas, 1928, p. 110.
  • Adolfas Tautavičius. 1971 metų žvalgomosios archeologinės ekspedicijos Kėdainių, Jonavos, Kauno, Kaišiadorių, Prienų, Alytaus, Trakų, Švenčionių, Raseinių, Vilniaus rajonuose ataskaita. Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka, f. 7, ap. 1, b. 146, p. 26-27.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aplinkiniai piliakalniai[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png Tartoko piliakalnis 17 km Pasodninkų piliakalnis 9 km
Janionių piliakalnis 3,5 km
Laužiškio piliakalnis 30 km
Dainių piliakalnis 16 km
Blank-50px.png
Karmėlavos piliakalnis 38 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Sadūniškių piliakalnis 21 km
Žaslių piliakalnis 9 km
Mančiūnų piliakalnis 7 km
Kalninių Mijaugonių piliakalnis 15 km Latvių piliakalnis 10 km
Paparčių piliakalnis 4,5 km