Budeliai

Koordinatės: 54°56′20″š. pl. 24°40′37″r. ilg. / 54.939°š. pl. 24.677°r. ilg. / 54.939; 24.677 (Budeliai)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Budeliai
{{#if:270px
Budelių kaimas su vietovardžio ženklu
Budeliai
Budeliai
54°56′20″š. pl. 24°40′37″r. ilg. / 54.939°š. pl. 24.677°r. ilg. / 54.939; 24.677 (Budeliai)
Apskritis Kauno apskrities vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė Kaišiadorių rajono savivaldybės vėliava Kaišiadorių rajono savivaldybė
Seniūnija Žaslių seniūnija
Gyventojų (2021) 6
Vikiteka Budeliai
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Bùdeliai
Kilmininkas: Bùdelių
Naudininkas: Bùdeliams
Galininkas: Bùdelius
Įnagininkas: Bùdeliais
Vietininkas: Bùdeliuose

Budeliai – kaimas Kaišiadorių rajono savivaldybės rytuose, 4 km į šiaurės rytus nuo Mikalaučiškių, kairiajame Neries krante. Stūkso Budelių piliakalnis (arba Skarbo kalnas), prie jo rasta III–V a. archeologinė gyvenvietė. Aplink kaimą įsteigtas Budelių kraštovaizdžio draustinis su Neries sala ir Aukupio žemupio slėniu.

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sodybos Budeliuose

Liaudies etimologija kaimo vardą sieja su nuožmiomis kovomis, kurios vyko su kryžiuočiais ant vietos piliakalnio.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XX a. pr. pateko į Vilniaus apskrities Musninkų valsčių.

1945 m. birželio 27 d. ties Budeliais įvyko kautynės tarp NKVD ir Lietuvos partizanų. Stribams įsiveržus į partizanų slaptavietę ir vėlesnių susirėmimų metu žuvo du rusų kariai bei lietuvių partizanai Juozas Kacevičius-Dagilis, Zigmas Rudys-Smilga, Vaclovas Kareckas-Jovaras.[2]

Padavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Atidengta senoji vandens pralaida

Viduramžiais šioje vietoje stovėjusi pilis, kurią nuolatos puldavę kryžiuočiai. Paskutiniojo puolimo metu, norėdami pilyje paslėptų brangenybių, kryžiuočiai išžudė visus lietuvius, kol liko tik trys gynėjai – Nargė, jos sužadėtinis Dangis ir jos brolis Baumis. Kryžiuočiai kankino ir nužudė abu vyrus, bet jie neišdavė turtų, o paskutinioji likusi Nargė išprašė kryžiuočių komtūro duoti durtuvą, sakydama, kad juo parodys kur besą lobiai, tačiau pati sau smogė į krūtinę ir sukniubo ant savo brolio ir mylimojo lavonų. Kryžiuočiai taip ir liko nesužinoję, kur slepiami pilies lobiai, nors joje jau nebeliko nė vieno gynėjo. Nuo to laiko piliakalnis vadinamas Skarbo kalnu (lenk. skarb – „lobis, turtas“) arba Budelių piliakalniu (pabrėžiant kryžiuočių nuožmią kovą prieš lietuvius).[3]

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1905 m. ir 2021 m.
1905 m.[4] 1923 m.sur.[5] 1959 m.sur.[6] 1970 m.sur.[7] 1979 m.sur.[8] 1989 m.sur.[9] 2001 m.sur.[10] 2011 m.sur.[11] 2021 m.sur.[12]
66 101 53 34 30 14 15 2 6


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Vykintas Vaitkevičius. Neris. 2007 metų ekspedicija. Ketvirta knyga. Vilnius: Mintis, 2014.
  3. Jonas Laurinavičius. „Gobšuolio auksas. Kaišiadorių krašto padavimai“. – Kaišiadorys, 1990.
  4. Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
  5. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  6. BudeliaiMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 272 psl.
  7. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  8. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  9. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  10. Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
  11. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  12. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.