Pereiti prie turinio

Laužiškio piliakalnis

Koordinatės: 55°3′47.5″ š. pl. 25°7′3.4″ r. ilg. / 55.063194°š. pl. 25.117611°r. ilg. / 55.063194; 25.117611
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Laužiškio piliakalnis
[[Image:|250px]]
Laužiškio piliakalnis
Laužiškio piliakalnis
Koordinatės
55°3′47.5″ š. pl. 25°7′3.4″ r. ilg. / 55.063194°š. pl. 25.117611°r. ilg. / 55.063194; 25.117611
Vieta Širvintų rajonas
Seniūnija Zibalų seniūnija
Aukštis 7-13 m
Plotas 32x25
Naudotas I tūkstantmetis - XIV a.
Žvalgytas 1970
Tirtas 20012003 m.
Registro Nr. AR1137 / 24561, 24562, 3414 / A1460K

Laužiškio piliakalnis su gyvenvietepiliakalnis ir gyvenvietė Širvintų rajono savivaldybės teritorijoje, Laužiškio kaime, Zibalų seniūnija. Pasiekiamas iš kelio ŠirvintosGiedraičiai pervažiavus Širvintą, ant kalno pasukus į kairę šiaurėn ir nežymiu lauko keliuku pavažiavus 300 m – yra kairėje, už nedidelės griovos, nepasiekus sodybos.

3D modelis

Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, Širvintos kairiajame krante. Aikštelė keturkampė, pailga rytų – vakarų kryptimi, 32x25 m dydžio. Ji buvusi apjuosta pylimu, kuris geriausiai išliko rytiniame ir pietiniame pakraščiuose, kur yra 1-3 m aukščio (aukščiausias rytų pusėje), 10-15 m pločio. Čia piliakalnio 7,5 m aukščio šlaitai leidžiasi į 15 m pločio, 3,5 m gylio griovį. Šlaitai statūs, 7-13 m aukščio.

Piliakalnio vakarinis ir šiaurinis pakraščiai nuslinkę, pylimas ir aikštelė apardyti duobių. 2001-2005 m. sustabdyta piliakalnio erozija, užpiltos duobės, pietrytiniame šlaite įrengti laiptai. Piliakalnis apaugęs pavieniais medžiais, likusiais iškirtus ant jo augusį mišką.

Į rytus ir pietus nuo piliakalnio, 0,7 ha plote yra papėdės gyvenvietė.

1970 m. piliakalnį žvalgė Istorijos institutas.[1] 20012003 m. Gintautas Zabiela ištyrė piliakalnio aikštelės šiaurinį kraštą bei išlikusias šiaurinio šlaito dalis, padarė rytinio pylimo pjūvį - iš viso tyrinėtas 339 m² plotas.

Piliakalnyje aptikti 3 skirtingų laikotarpių kultūriniai sluoksniai. Apatinis 30 cm storio sluoksnis datuojamas I a.II a. Jam priklauso geležiniai peiliai-pjautuvėliai, ylos, smeigtukai, moliniai svoreliai, verpstukų, tiglių fragmentai, brūkšniuotoji keramika, gyvulių kaulai. Tuo laiku šiauriniame šlaite buvo įrengtas 1,4 m pločio kelias į aikštelę. Rytiniame krašte aikštelė buvo įtvirtinta iškasus 5 m pločio, 1,1 m gylio griovį, šalia kurio stovėjo mediniai pastatai, kurie mažiausiai tris kartus degė. Po paskutinio gaisro griovys užpiltas, o jo vietoje suplūktas 0,65 m aukščio, 3 m pločio pylimas. Šalia jo stovėjo stulpinės konstrukcijos gynybinė siena.

XIV a. piliakalnyje stovėjo vietos valdovo sodyba. Tai liudija žalvariniai žiedai, žvangutis, apkalai, svorelis, geležinė spyna, raktas, lanko strėlė, kirstukas, geležinis masyvus dirbinys (kėlimo mechanizmo dalis?), sidabrinės segės dalis, žiesta keramika. Tuo laiku sustiprintas piliakalnio pylimas ant ankstesnio pylimėlio užpilant iki 1,8 m aukščio molio sluoksnį, o už jo iškasant dabar matomą griovį.

XVII a.XVIII a. piliakalnyje stovėjo medinis pastatas su kokline krosnimi - greičiausiai dvarelis; rasta žiestos keramikos, koklių, geležinių vinių.

Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu - XIV a. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymas dėl pripažinimo valstybės saugomu – 2005-04-29; Nr. ĮV-190. Paminklo teritorijos plotas 16000 m². Vizualinio apsaugos zonos pozonio plotas 489000 m².

Aplinkiniai piliakalniai

Bartkūnų piliakalnis 18 km Kiauklių piliakalnis 8 km Jasiuliškių piliakalnis 14 km
Dainių piliakalnis 14 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Piliakiemių piliakalnis 10 km
Sadūniškių piliakalnis 12 km Maišiagalos piliakalnis 22 km Gaukeliškių piliakalnis 17 km

Pastaba:
Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną

  1. Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 31 (31)
  • Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.184
  • Lietuvos piliakalniai: atlasas. Vilnius, 2005, t. 3, p. 46-47.
  • Gintautas Zabiela. Laužiškio piliakalnis // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2001 metais. Vilnius, 2002. p. 66–70.