Čikagos lietuvių opera

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 KWrite icon.svg  Šio puslapio ar jo dalies stilius neatitinka Vikipedijos kalbos standartų.
Jei galite, pakoreguokite stilių (kiek įmanoma – moksliniu stiliumi). Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.

Čikagos lietuvių opera – lietuvių opera Čikagoje, įkurta 1956 m. liepos 7 d. Iki šių dienų pastatyta daugiau kaip 30 pasaulio kompozitorių operų (kai kurios buvo statomos po kelis kartus), visi kūriniai atliekami lietuvių kalba.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Čikagos vyrų choras[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Čikagos lietuvių operos pradžia – pasibaigus Antrajam pasauliniam karui iš pabėgėlių stovyklų Vokietijoje atplūdus didžiajai lietuvių bangai 1949 m. susibūręs 40-ties dainininkų vyrų choras, pradžioje vadintas Tremtinių vyrų choru, vėliau – Čikagos vyrų choru. Choro iniciatoriai – vadovas Alfonsas Gečas ir choro valdybos pirmininkas Vytautas Radžius. Pirmasis choro koncertas, kartu su solistais – Stasiu Baranausku (vėliau – Baras), Jonu Vezneliu, Izabele Motekaitiene, surengtas 1950 m. spalio mėn. viduryje čekų „Sokol” salėje Čikagoje. Chorui akompanavo Aleksandras Kučiūnas. Pradžioje vyrų choras apsiribojo tik koncertais, kurie publikos buvo labai palankiai sutikti. 1954 metais choro vadovavimą perėmus buvusiam Vilniaus ir Kauno operų solistui Vladui Baltrušaičiui, o 1955 m. balandžio 24 d. surengus labai sėkmingą penkerių metų sukakties paminėjimo koncertą, pradėta puoselėti mintis, kad choras yra pakankamai pajėgus pastatyti vientisą veikalą, net operą. Ypač šią mintį puoselėjo choro valdybos pirmininkas Vytautas Radžius, nors dirigentas ilgai nesiryžo šio žingsnio žengti.

Opera[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Čikagos lietuvių operos pradžia – 1956 m. liepos 7 d., kai vykusiame choro valdybos posėdyje pagaliau nuspręsta statyti Giuseppe Verdi operą „Rigoletto”. Šis veikalas pasirinktas todėl, kad choro partiją dainuoja vien vyrai, be to Vladas Baltrušaitis dar Lietuvoje buvo dainavęs pagrindinę Rigoletto partiją. Verdi „Rigoletto” Maria gimnazijos scenoje rampos šviesas išvydo 1957 m. kovo 30-31 d. Tai buvo didelis įvykis Čikagos ir apskritai užsienio lietuvių kultūriniame gyvenime, plačiai nuskambėjęs visuomenėje ir labai teigiamai įvertintas spaudoje, nors galbūt tuo metu niekas netikėjo, kad Vyrų chorui pavyks pastatyti daugiau operų lietuvių kalba, juo labiau šį kultūrinį darbą tęsti pusšimtį metų!

Pirmojo sėkmingo lietuviškos operos pastatymo pasėta sėkla ne tik greitai sudygo, bet įleido šaknis ir sparčiai augo. Tačiau netrukus buvo apsižiūrėta, kad būtina į chorą įjungti ir moteris, nes operų, parašytų vien vyrams dainininkams nėra daug. Pirmoji opera, kurioje dainavo ir moterys – Charles Gounod „Faustas“. Šis pastatymas taip pat susilaukė nepaprasto pasisekimo ir publikos ovacijų.

Ilgainiui keitėsi kolektyvo pavadinimas. Vyrų choras tapo Lietuvių opera (pavadinimas įregistruotas atitinkamose valdžios institucijose). Tačiau nei pavadinimo pakeitimas, nei nuolat besikeičiantys choristai, solistai, dirigentai bei statomos vis kitos operos nepakeitė pirminės idėjos: kasmet lietuvių publikai padovanoti operą lietuvių kalba.

Per eilę metų Lietuvių operai vadovavo šie dirigentai: Aleksandras Kučiūnas – pastatė 14 operų; Vytautas Marijošius – pastatė 6 operas; Aloyzas Jurgutis – pastatė 3 operas; Arūnas Robertas Kaminskas – pastatė 5 operas; Bronius Kazėnas – pastatė 1 operą; Julius Geniušas – pastatė 1 operą; Vytautas Viržonis – pastatė 4 operas. Ilgiausiai Čikagos lietuvių operai vadovavo Alvydas Vasaitis – pastatė 19 operų. Nepaprasta ištverme pasižymėjo ir du ilgamečiai operos valdybos pirmininkai – Vytautas Radžius, pirmininkavęs 36 metus ir Vaclovas Momkus pirmininkavęs 10 metų. Kiti pirmininkai (Vilius Juška, Gediminas Kazėnas, Raimundas Korzonas, Alfredas Kulys, Kazys Skaisgirys, Vladas Žukauskas) šias pareigas ėjo po vienerius metus.

Pradžioje Lietuvių operos pasisekimas buvo toks didelis, kad nepakako vien premjeros – būdavo atliekami keturi ar kartais net daugiau spektaklių, kurie paprastai vykdavo seserų Kazimieriečių vadovaujamos mergaičių Maria gimnazijos salėje, Čikagos Marquette Park apylinkėje. Persikėlus į didesnę Morton gimnazijos salę Sisero mieste, operų spektaklių skaičius žymiai sumažėjo ir dabar vyksta tik vienas spektaklis. Nors buvo stengtasi statyti kiek galima daugiau lietuvių kompozitorių kūrinių, tačiau okupacijos metais jie buvo sunkiai prieinami. Tiesa, buvo pastatyta Kazimiero Viktoro Banaičio opera „Jūratė ir Kastytis“, Jeronimo Kačinsko opera „Juodas laivas“ (libretas Algirdo Landsbergio); Vytauto Marijošiaus opera „Priesaika“ – (libretas pagal Balio Sruogos „Milžino paunksmę“), Juliaus Gaidelio „Gintaro šaly“ (libretas Anatolijaus Kairio), Vytauto Klovos „Pilėnai“, tačiau didžiausią įspūdį visiems paliko 1967 m. Čikagos miesto Operos rūmuose pastatyta Jurgio Karnavičiaus opera „Gražina“, kurios partitūra gauta iš okupuotos Lietuvos „aplinkiniais keliais“. Dar vienas nepamirštamas Lietuvių operos koncertas įvyko, 1965 metų birželio mėn., minint skaudžios Lietuvos okupacijos 25-erių metų sukaktį. Operos choras su solistais ir Čikagos simfoniniu orkestru milžiniškoje McCormick salėje atliko G. Verdi „Requiem“ ir Bruno Markaičio „Vilniaus varpus“. Dirigavo Aleksandras Kučiūnas. 1996 m. Lietuvių operai švenčiant 40 metų sukaktį Morton gimnazijos salėje vėl buvo pakartota Kazimiero Viktoro Baniačio „Jūratė ir Kastytis“ (pirmą kartą statyta Maria gimnazijos salėje 1972 m.), diriguojant Juliui Geniušui.

Po 1990 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1990 m. kovo 11 d. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę ir sugriuvus Geležinei uždangai, į Lietuvių operos pastatymus kviečiami dainininkai iš Lietuvos.

Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvių operos kolektyvą sudaro skirtingo amžiaus ir įvairių profesijų žmonės. Juos sieja vienas tikslas – meilė muzikai. Valdybos nariai, solistai, muzikos ir meno vadovai, choro nariai, bei operos choreografinės grupės šokėjai aukoja savo laiką ir energiją, siekdami išlaikyti daugiau nei prieš pusę amžiaus įkurtą organizaciją. Nuo pat pirmo, 1957 metais įvykusio operos spektaklio, buvo parodytas aukštas profesinio pasiruošimo lygis. Jis ne tik išlaikytas, bet dar ir patobulintas. Profesiniam, valstybės išlaikomam, teatrui reguliarus veiklos tęsimas yra normalus reiškinys, bet emigrantų tautinės grupės sukurtam laisvalaikio operos teatrui jo pastovumas vertinamas kaip išimtinis reiškinys. Per savo gyvavimą Lietuvių opera pastatė ne vieną dešimtį žymiausių operos kūrinių. Žiūrovų pageidavimu, vis dažniau yra statomos spalvingos ir nuotaikingos operetės, kurios savo meniniu lygiu nenusileidžia dramatiškoms operoms. Siekiant išlaikyti aukštą meninį lygį, bendradarbiaujama su Lietuvos profesionaliais menininkais.

Operos valdyba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Daina Miežlaiškis – pirmininkė
  • Lina Szollosi – iždininkė
  • Jūratė Grubliauskienė – sekretorė

Direktoriai:

  • Žydrūnas Širvinskas
  • Asta Širvinskienė
  • Jolanta Banienė

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]