Brožuvka

Brožuvka lenk. Brożówka
Buvusio dvaro sodyba

Brožuvka 54°05′15″ š. pl. 21°57′27″ r. ilg. / 54.08750°š. pl. 21.95750°r. ilg. / 54.08750; 21.95750 (Brožuvka)

Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)

Valstybė	Lenkija
Vaivadija	Varmijos Mozūrų vaivadija
Apskritis	Lėciaus apskritis
Valsčius	Krukliankų valsčius

Vikiteka	Brožuvka

Brožuvka (lenk. Brożówka, vok. Gansenstein) – kaimas šiaurės Lenkijoje, administraciškai priklauso Varmijos Mozūrų vaivadijos Lėciaus apskrities Krukliankų valsčiui.

Kaimas išsidėstęs ant rytinio Brožuvkos ežero kranto. Rytprūsių laikais buvęs apskrities centras Ungura išsidėstęs 20 km į šiaurės vakarus, o dabartinis (Lėcius) nutolęs 14 km į pietryčius. 1908–1945 m. buvo įrengta geležinkelio stotelė, čia stodavo tarp Krukliankų ir Alėckos kursavę traukiniai. Po Antrojo pasaulinio karo linija uždaryta.

Istorija

Apylinkėse nuo seno gyveno senprūsiai. 1562 m. gruodžio 9 d. Prūsijos kunigaikštis Albrechtas Brandenburgietis šioje vietoje savo sekretoriui Baltazarui Gansui padovanojo 60 valakų miško. Buvo įkurtas dvaras, iškilo gyvenamieji ir ūkiniai pastatai. Gansai ūkį valdė iki 1710 m., kai paskutinis giminės atstovas mirė nuo tuo metu siautusio maro ir buvo palaidotas gretimoje Krukliankų bažnyčioje. 1716 m. domėną (Brožuvkos ir Reguluvkos kaimus) perėmė Vihelmas von der Griobenas. Vėliau valda, 1785 m. pavadinta Ganzenštainu, ėjo iš rankų į rankas. Antrojo pasaulinio karo metais sodyboje mėgdavo ilsėtis nacistinės Vokietijos gestapo viršininkas Heinrichas Himleris (šios užslaptintos poilsiavietės kodinis pavadinimas buvo „Hochwald“). 1943 m. dvare buvo kalinamas Armijos Krajovos vadas Stefanas Roveckis-Grot.

1945 m. Ganzenštaino dvaras kaip kartu su visa pietinė Rytprūsių dalimi perėjo į Lenkijos nuosavybę ir buvo pervadintas į Brožuvką. Susikūrė PGR (kolūkio analogas). XX a. pab. dvaras privatizuotas, dabar jame įsteigtas turistų aptarnavimo kompleksas.

Ponų rūmai išsaugojo XIX a. antrosios pusės neoromaninės architektūros elementus. Dėmesį traukia originalios arkinės sudvejintos įėjimo durys. Išliko ir iš lauko akmenų–plytų išmūryti ūkiniai pastatai bei išpuoselėtas parkas.

Kultinis akmuo

Vokiškas vietovės pavadinimas susideda iš dviejų žodžių: Gans (dvarą valdžiusi giminė) + Stein (liet. akmuo). Matomai vietovardžio sumanytojus inspiravo riedulys ant Brožuvkos ežero kranto, taip pat vadinamas Ganzenštainu.

Riedulys gulėjo nedidelių kapinaičių pakraštyje, buvo 1,50 m ilgio ir 1,42 m pločio. Jo apatinė dalis 46 cm buvo įgilinta grunte. Akmenį ir aplinką 1907 m. tyrė Karlas Štadė, po juo buvo rasta degėsių, keramikos fragmentų ir kaulų likučių. Tai – spėjama galindų kultinė vieta.^[1]

Mūsų dienomis akmens nebesurandama. Gali būti, kad jį Antrojo pasaulinio karo metais panaudojo apylinkėje skaitlingų bunkerių statyboms.

Žymūs žmonės

Johann Ludwig von Grünberg (1726–1799) – Prūsijos kariuomenės generolas majoras, gimęs Brožuvkoje

Išnašos

↑ Klimek Robert. Katalog kamieni kultowych na obszarze ziem pruskich. // Kamienie w historii, kulturze i religii, pod red. Roberta Klimka i Seweryna Szczepańskiego. Olsztyn, 2010 psl. 76

Literatūra

Małgorzata Jackiewicz-Garniec, Mirosław Garniec. Pałace i dwory dawnych Prus Wschodnich (Wydanie III poszerzone i uzupełnione) – Studio ARTA: Olsztyn, 2001 ISBN 83-912840-2-6

Šaltiniai

[1] Klimek Robert. Katalog kamieni kultowych na obszarze ziem pruskich. // Kamienie w historii, kulturze i religii, pod red. Roberta Klimka i Seweryna Szczepańskiego. Olsztyn, 2010 psl. 76

[1]