Britų salos

54°0′0″ š. pl. 4°0′0″ r. ilg. / 54.00000°š. pl. 4.00000°r. ilg. / 54.00000; 4.00000

**Britų salos**

Plotas	315 134 km²
Populiacija	~72 000 000
Salų skaičius	~6 000
Šalys	Gernsis Meno Sala Airija Džersis Jungtinė Karalystė
Laiko juostos	UTC 0

Britų salos (angl. The British Isles) – salynas vakarų Europoje, į šiaurę nuo Prancūzijos tarp Šiaurės jūros ir Atlanto vandenyno.^[1] Sudaro ~6000 salų, iš kurių didžiausios Didžioji Britanija, Airija, Meno sala, Džersis, Gernsis ir Anglesis. Pagrindiniai salynai: Orknio salos, Šetlando salos ir Išorinės bei Vidinės Hebridų salos.

Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė savo dokumentuose irgi naudoja terminą Britų salos (angl. British Islands), tačiau šiuo atveju šis terminas nežymi Airijos.

Britų salose įsikūrusi Jungtinė Karalystė ir Airijos respublika. Plotas 315 134 km². Gyventojų ~65 mln. Didžiausias miestas – Londonas.

Geologija

Britų salos žemyninės kilmės. Per paskutinį apledėjimą visų jūrų vandens lygis buvo gerokai žemesnis, o dabartinės Britų salos jungėsi su žemynu. Ištirpus ledynui, vandens lygis pakilo. Maždaug prieš 6000 metų salas nuo žemyninės Europos atskyrė sėkli Šiaurės jūra ir Lamanšo sąsiauris.

Geologiniu požiūriu Britų salos yra viena iš sieniausių sausumos sričių Europoje. Kalnai iškilo kaledoninėje kalnodaroje maždaug prieš 420 mln. metų. Kartu su Skandinavijos kalnais jie sudaro bendrą sistemą ir yra seniausi Europoje. Per milijonus metų salų paviršius kilo, leidosi, jį smarkiai pakeitė ledynai.

Geografija

Britanijos salos reljefas gerokai skiriasi. Šiaurėje, viduryje ir vakaruose iškilę neaukšti kalnai, kuriuos britai vadina Highlands. Miškų mažai, vyrauja pievos, ganyklos, pelkės, ežerai. Šis nedaug žmonių veiklos paveiktas kraštovaizdis vilioja turistus. Aukščiausi kalnai Škotijoje, viršunė – Ben Nevis (1343 m). Salos viduryje driekiasi neaukšti, smarkiai sudūlėję Peninų kalnai. Jų banguotą paviršių įvairina kai kur atsidengiančios senosios uolienos, gilios griovos. Miškai seniai iškirsti, gausu ganyklų ir pelkių. Peninuose, kaip ir kituose kalnuose, ganoma daug avių, kurios tapo sudedamąja kraštovaizdžio dalimi.

Pietinėje ir rytinėje salos dalyje plyti kalvotosios lygumos bei žemumos Lowlands. Ištisus metus lygumose žaliuoja žolė, daug dirbamųjų laukų. Pietinė salos dalis dėl ypatingo kraštovaizdžio dažnai žaliąja Anglija. Pievas, ganyklos ir dirbamuosius laukus skiria gyvatvorės arba medžių eilės. Pavieniai dideli medžiai daro vaizdą panašų į parką. Salos rytuose daugiausia auginama javų, dėl to ši dalis nereitai vadinama geltonąja Anglija.

Airijos salos paviršius primena lėkštę. Įgaubtą vidurinę dalį sudaro kalvotos lygumos, o pakraščiais išilgai krantų driekiasi neaukšti kalnai. Vakariniai salos krantai skardžiais leidžiasi į jūrą.

Klimatas

Britų salų klimatą lemia šiltoji Šiaurės Atlanto srovė ir vyraujantys vakarų vėjai. Nė viena sa salų vietovė nėra nutolusi nuo jūros daugiau nei 120 km todėl visur jūrinis klimatas. Žiemos saluose palyginti šiltos, žemumose ir kalvotose lygumose iškritęs sniegas tuojau ištirpsta. Vasarą nuo jūros pučia šaltokas vėjas, todėl salyne vėsoki orai.

Visais metų laikais iškrinta nemažai kritulių. Vakarinėje Airijos ir Britanijos salos dalyje drėgnas oro mases sulaiko kalnai, todėl vakariniuose jų šlaituose kritulių gerokai daugiau nei rytiniuose.

Britanijos saloje pastebimi ryškus klimato skirtumai. Taip pat Škotijos šiaurėje vyrauja gana atšiaurus klimatas, augalija skurdi. Britanijos salos pietų pakrantėje ištisus metus šilta, o kai kuriose vietose auga atvežti šiltųjų kraštų augalai, pavyzdžiui, palmės. Palankus klimatas labai vilioja poilsiauti britus.

Gyventojai

Britų salose gyvena kelios tautos. Seniausi atsikraustė keltų gentys: britai, galai. Ilgą laiką jie buvo pagrindiniai šių salų gyventojai. VI a. į Britanijos salą pradėjo keltis germanų gentys: anglai, saksai. Per šimtus metų dauguma salose gyvenančių britų asimiliavo su germanais. Tik Velso ir Škotijos kalnų gyventojai, atrėmę svetimtaučių puolimus, išlaikė daugiausia savitumo. Airija tais laikais nepatyrė anglų ir saksų prievartos.

XI a. iš Prancūzijos į Britaniją įsiveržė normanai. Po įnirtingų mūšių su anglais ir saksais jų karalius net tapo visos Didžiodios Britanijos valdovu. Tačiau normanų buvo nedaug ir jie ilgainiui susimaišė su kitomis tautomis. Dabar daugumą Britanijos salų gyventojų sudaro anglai, škotai, velsiečiai ir airiai. Dalis airių, Škotijos ir Velso gyventojų tebešneka keltų kalbomis.

Nuo 1945 m. į Jungtinę Karalystę pradėjo kraustytis daug imigrantų iš buvusių Britanijos kolonijų. Palikti gimtinę žmones vertė skurdas, kariniai konfliktai. Kurį laiką imigrantų skaičius nebuvo ribojamas, todėl dabar šalyje gyvena keli milijonai atvykėlių iš Indijos, Pakistano, kitų Azijos ir Afrikos šalių. Štai Londone šnekama beveik 200 skirtingų kalbų, net trečdalis sostinės gyventojų – imigrantų gretų. Nuo 1981 m. imigracijos tvarka buvo sugriežtinta, bet Europos sąjungos piliečiams taikoma daug lengvatų.

Šaltiniai

↑ Britų salos (British Isles). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 497 psl.