Braškė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Fragaria x ananassa
Braškės (Fragaria x ananassa)
Braškės (Fragaria x ananassa)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Poklasis: Erškėčiažiedžiai
( Rosidae)
Šeima: Erškėtiniai
( Rosaceae)
Gentis: Žemuogė
( Fragaria)
Rūšis: Braškė
( Fragaria x ananassa)
Binomas
Fragaria x ananassa
(Duchesne ex Weston) Duchesne ex Rozier, 1781

Braškė (Fragaria x ananassa) – erškėtinių (Rosaceae) šeimos daugiametis žolinis augalas, priklausantis žemuogių (Fragaria) genčiai.

Braškės pirmą kartą veistos Prancūzijos Bretanės regione 1750 metais, sukryžminus tarpusavyje virgininę žemuogę (Fragaria virginiana), atgabentą iš rytinės Šiaurės Amerikos, ir čilinę žemuogę (Fragaria chiloensis), 1714 metais Amédée-François Frézier atgabentą iš Čilės. Nuo tada Fragaria × ananassa kultivarai pakeitė paprastąją žemuogę (Fragaria vesca), kuri nuo XVII amžiaus pradžios dominavo komercinėje produkcijoje.

Lietuvoje auginama keletas braškių veislių, iš kurių populiariausios „Zenga zengana“, „Festivalnaja“, „Venta“, „Jaunė" ir kt.

Braškės vaisius – netikroji uoga
Braškės vaisiaus skersinis pjūvis

Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Stiebas 10–30 cm aukščio, iš pradžių stačias, vėliau gulsčias. Lapai stambūs, apaugę plaukeliais. Žydi gegužės ir birželio mėn. Žiedai sutelkti negausiažiedžiame žiedyne. Vainiklapiai balti. Vaisiai 2–3 cm skersmens, kartais ir daugiau, raudoni arba rausvai balti. Paprastai vaisiai viršūnėje būna apysmailiai, iš šonų kiek susiploję. Vaisiai išsidėstę negiliose vaisiaus paviršiaus duobutėse.

Iš braškių uogų gaminama uogienė, džemai, sultys, saldainiai, vynas, antpilai ir kt. Vaisiuose yra apie 5,5–9,2 proc. cukrų (gliukozės, sacharozės, fruktozės), 0,5–1,3 proc. organinių rūgščių (ypač citrinos rūgšties), daug vitamino C.

Braškės yra dviejų žemuogių rūšių hibridas – brandinančios dideles uogas čilinės žemuogės (Fragaria chiloensis) ir virgininės žemuogės (Fragaria virginiana), kurios taip pat mezga ganėtinai dideles uogas, bet yra panašesnės į paprastąsias žemuoges (Fragaria vesca). Jas sukryžminus, gauta nauja hibridinė rūšis – braškė Fragaria x ananassa.

Produkcija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasaulyje braškių derlius tonomis[1]
Vieta Šalis 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m.
1 Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos 1 090 436 1 109 215 1 148 350 1 270 640 1 294 180 1 312 960
2 Turkijos vėliava Turkija 211 127 250 316 261 078 291 996 299 940 302 416
3 Ispanijos vėliava Ispanija 330 485 269 139 281 240 266 772 275 355 262 730
4 Egipto vėliava Egiptas 128 349 174 414 200 254 242 776 238 432 240 284
5 Meksikos vėliava Meksika 191 843 176 396 207 485 233 041 226 657 228 900
6 Rusijos vėliava Rusija 227 000 230 400 180 000 185 000 165 000 184 000
7 Japonijos vėliava Japonija 190 700 191 400 190 700 184 700 177 500 177 300
8 Pietų Korėjos vėliava Pietų Korėja 205 307 203 227 192 296 203 772 231 803 171 519
9 Lenkijos vėliava Lenkija 193 666 174 578 200 723 198 907 153 410 166 159
10 Vokietijos vėliava Vokietija 173 230 158 658 150 854 158 563 156 911 154 418
11 Italijos vėliava Italija 143 315 160 558 155 583 163 044 153 875 150 000
? Lietuvos vėliava Lietuva ? 6 5,1 ? ? ?
Bendrai pasaulyje 3 973 243 4 001 721 4 136 802 4 596 614 4 366 889 4 594 539

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Faostat.fao.org | 9 March 2013

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]