Bražuolės piliakalnis

Koordinatės: 54°40′49.6″ š. pl. 24°53′34″ r. ilg. / 54.680444°š. pl. 24.89278°r. ilg. / 54.680444; 24.89278
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Bražuolės piliakalnis

Takas į Bražuolės piliakalnį
Bražuolės piliakalnis
Bražuolės piliakalnis
Koordinatės
54°40′49.6″ š. pl. 24°53′34″ r. ilg. / 54.680444°š. pl. 24.89278°r. ilg. / 54.680444; 24.89278
Vieta Trakų rajonas
Seniūnija seniūnija
Aukštis 15-25 m
Plotas 210x110-95
Priešpilis gyvenvietė
Naudotas I tūkstantmečio pr. m. e. pabaiga - XIV a.
Žvalgytas 1955, 1972
Tirtas 1850, 1999 m.
Registro Nr. AR1232/ 3509 / A1177P
Mindaugo pilys Lietuvoje
Piliakalnio aikštelė

Bražuolės piliakalnis – piliakalnis ir Bražuolės pilkapynas, vadinamas Kapčiais, yra (A1178P) Trakų rajono savivaldybėje, prie Bražuolės kaimo (Bražuolės hidrografinis draustinis).

Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kalvą iš visų pusių juosia upelio slėnio ir jo pakraštyje esančios daubos. Piliakalnio šlaitai statūs, 15–25 m aukščio. Pietų-pietrytiniame krašte, kur šlaitas nuolaidesnis, supiltas apie 130 m. ilgio pylimas, jo išorinis šlaitas apie 9 m aukščio. Aikštelės, kurios ilgis pietų-šiaurės kryptimi 210 m., plotis 110 m. pietiniame ir 95 m. šiauriniame gale, plotas apie 2 ha, pakraščiuose išlikęs apie 440 m ilgio, 2,5 m aukščio ir 10–15 m pločio pylimas. Aikštelė skersiniu pylimu buvo padalyta į dvi dalis, tačiau pylimai suardyti ariant.

Į pietryčius nuo piliakalnio išlikę senovinės gyvenvietės, į pietus – pilkapių liekanų.

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1955 m. piliakalnį žvalgė Istorijos institutas. Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1972 m. atliko Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos archeologai, vadovas Vytautas Daugudis.[1] Pilkapius 1850 m. kasinėjo Adomas Honoris Kirkoras, 1999 m. tyrė Zenonas Baubonis.

Ištirta apie 100 m² plotas, atliktas pylimo pjūvis. Rasti 4 kultūriniai sluoksniai. 3 apatiniuose rasta medinių gynybinių užtvarų ir sienų liekanų, lipdytos brūkšniuotu, grublėtu ir gludintu paviršiumi bei žiestos keramikos, gyvulių kaulu, viršutiniame – 3 m aukščio pylimas. Jo viršuje buvo įrengta dviguba medinė gynybinė siena, rasta bokšto pamatų, ilgo gynybinio ūkinio statinio liekanų. Piliakalnis datuojamas pirmojo tūkstantmečio iki m.e. pabaiga – XIV a. [2] Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 6,42 ha.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piliakalnyje stovėjusioje pilyje 1382 m. liepos 6 d. pasirašyta Jogailos ir Vokiečių ordino Bražuolės sutartis.

Aplinkiniai piliakalniai

Pipiriškių piliakalnis 9 km Karmazinų piliakalnis 14 km
Kernavės piliakalniai 23 km
Elniakampio piliakalnis 14 km
Naujosios Rėvos piliakalnis 10 km
Žuvyčių piliakalnis 18 km
Daniliškių piliakalnis 4,5 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Vilkeliškių piliakalnis 16 km
Neravų piliakalnis 15 km
Srėvos piliakalnis 15 km Trakų pilis 3 km Senųjų Trakų piliakalnis 10 km

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 42 (95)
  2. Vytautas DaugudisBražuolės piliakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 50 psl.
  • Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1975. t.2 p. 42
  • Kultūros paminklų enciklopedija: Rytų Lietuva II. Vilnius, 1998, p. 18-19.
  • Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.192.
  • Lietuvos piliakalniai, atlasas. Vilnius, 2005, t.3, p. 146–147.
  • Kultūros vertybės pagrindinis dosjė. Bražuolės piliakalnis, A1177P. Kultūros paveldo centras, Archeologijos paveldo institutas.
  • Vytautas Daugudis. 1972.VII.10-1972.VIII.12 Tarkų raj. Bražuolės piliakanio tyrinėjimų ataskaita. Kultūros paveldo centro archyvas, f. 27, ap.1, b. 28.
  • Adolfas Tautavičius. Archeologinės išvykos į Lentvario, Trakų ir Vievio valsčius 1950 05 06-12 d. dienoraštis. Lietuvos istorijos instituto rankraštynas, b. 11, p. 4-5, 38.
  • Adolfas Tautavičius. LTSR MA Istorijos ir teisės instituto 1955 m birželio 8 – 30 d. vykdytos žvalgomosios archeologinės ekspedicijos dienoraštis (Daugų, Druskininkų, Varėnos, Eišiškių, Šalčininkų, N. Vilnios, Vilniaus ir Trakų rajonai). Kultūros paveldo centro archyvas, f. 7, ap. 1, b. 16, p. 95.
  • Gintautas Zabiela. Lietuvos medinės pilys. Vilnius,1995, p. 90, 91, 100, 101, 190, 191.
  • Даугудис, Витаутас. Раскопки городища Бражуоле. Археологические открытия 1972 года. Москва, 1973, p.374-375.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]