Pipiriškių piliakalnis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Pipiriškių piliakalnis
Pipiriškių piliakalnis 2016.jpg

Pipiriškių piliakalnis
Koordinatės
54°42′51.5″ š. pl. 24°45′34.3″ r. ilg. / 54.714306°š. pl. 24.759528°r. ilg. / 54.714306; 24.759528Koordinatės: 54°42′51.5″ š. pl. 24°45′34.3″ r. ilg. / 54.714306°š. pl. 24.759528°r. ilg. / 54.714306; 24.759528
Savivaldybė Elektrėnų savivaldybė
Seniūnija Pastrėvio seniūnija
Aukštis 10–11 m
Plotas 62x48
Naudotas I tūkstantmetis pr. m. e. - I tūkstantmečio vidurys
Žvalgytas 1951 m. ir 1971
Registro Nr. AR1246 / 25976, 25977, 3523 /A1630K

Pipiriškių piliakalnis su gyvenviete, Pasamanė, Juodasis kalnas, Juodkalnis – piliakalnis (Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR1246; unikalus objekto MC kodas 3523; registro iki 2005 m. balandžio 19 d. Nr. A1630K) ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas 25977) Elektrėnų savivaldybės teritorijoje, Pastrėvio seniūnija. Pasiekiamas iš plento  221  VievisAukštadvaris  Karkučiuose pasukus link Strėvininkų, iš šio kelio ties Gilūšio ežeru pasukus į kairę šiaurės rytų kryptimi lauko keliuku, pavažiavus 880 m link Jarmališkių, laikantis kairės – yra kairėje į šiaurę nuo kelio, pervažiavus kalvą.

Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piliakalnis įrengtas slėnyje tarp Pasamanės ir Purvio ežerų esančioje atskiroje kalvoje. Aikštelė ovali, pailga šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi, 62x48 m dydžio, iki 2 m aukščio iškilusiu viduriu. Joje yra kultūrinis sluoksnis, kuriame rasta brūkšniuotos, grublėtos ir gludintos keramikos, Djakovo tipo svorelis, kelerios trinamosios girnos. Šlaitai statūs, 10–11 m aukščio, viršutinėje dalyje lyginti, padengti kultūriniu sluoksniu. Piliakalnį apardė arimai. Dabar jis dirvonuoja.

Vakarinėje ir rytinėje pašlaitėje yra 0,2 ha ploto papėdės gyvenvietė, kurioje rasta brūkšniuotos ir lygios keramikos.

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1951 m. ir 1971 m. piliakalnį žvalgė Istorijos institutas. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus. [1] Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu pr. m. e. – I tūkstantmečio viduriu. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymas dėl pripažinimo valstybės saugomu – 2005-04-29; Nr. ĮV-190. Paminklo teritorijos plotas 36800 m². Vizualinio apsaugos zonos pozonio plotas 1360500 m².

Aplinkiniai piliakalniai[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png Kalninių Mijaugonių piliakalnis 14 km Latvių piliakalnis 17 km Elniakampio piliakalnis 16 km Blank-50px.png
Balceriškių piliakalnis 17 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Stirnių piliakalnis 18 km
Žuvyčių piliakalnis 10 km Bagdononių piliakalnis 9 km Bražuolės piliakalnis 9 km

Pastaba:
Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 138 (Nr. 593).
  • Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.193.
  • Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. KPC archyvas. F.1. Ap.1. B.46 (buv. 59). P.267-279.
  • Naikinami piliakalniai // Lietuva. 1926 lapkričio 29.
  • Kultūros paminklų enciklopedija: Rytų Lietuva II. V., 1998. P.40-41.
  • Lietuvos piliakalniai: atlasas. Vilnius, 2005, t. 1, p. 142–143.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]