Bražuolės sutartis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Bražuolės sutartis Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos ir Vokiečių ordino atstovų sutartis, sudaryta 1382 m. liepos 6 d. Bražuolės pilyje prie Trakų.

Priežastys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jogailai sukilus prieš Lietuvos didijį kunigaikštį Kęstutį ir 1382 m. birželio 12 d. užėmus Vilnių, kartu ir didžiojo kunigaikščio sostą, Kęstučio ir Vytauto padėtis tapo sunki, jie buvo atskirti nuo Trakų. Tuo naudodamasis Jogaila apgulė Trakus, prie kurių artėjo tuo metu į Lietuva įsiveržusi Vokiečių ordino kariuomenė. Jogaila, 1380 sudaręs su Vokiečių ordinu sau palankią Dovydiškių sutartį, vis dėlto nebuvo tikras dėl kryžiuočių ketinimų, nes 1381 m. buvo praradęs didžiojo kunigaikščio sostą. Jogailos kariuomenė patraukė prieš kryžiuočius. Skirgailai tarpininkaujant, buvo išsiaiškinta, kad Vokiečių ordinas ketina, kaip ir anksčiau, remti Jogailą. Šalys pasižadėjo nepulti viena kitos iki 1382 m. rugsėjo 8 d., kryžiuočiai įsipareigojo neremti Kęstučio ir jo sūnų.

Pasekmės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jogaila sutartimi garantavo Vokiečių ordino paramą prieš Kęstutį, o Vokiečių ordinas pasiekė, kad Kęstutis prarastų galimybę susitarti su Jogaila ir dėl to paaštrėtų lietuvių kunigaikščių tarpusavio kovos. Per jas 1382 m. Kęstutis buvo nužudytas.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Edvardas GudavičiusBražuolės sutartis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003