Blériot-SPAD S.510

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Blériot-SPAD S.510
Tipas Naikintuvas
Gamintojas Blériot Aéronautique
Kūrėjas André Herbemont
Gamybos metai 1936-1937 m.
Pirmas skrydis 1933 m. sausio 6 d.
Pradėtas naudoti 1936 m. pradžia
Baigtas naudoti 1940 m. gegužės mėn.
Pagaminta vnt. 61
Prototipas Blériot-SPAD S.91

Blériot-SPAD S.510 arba SPAD 510 – XX a. ketvirtojo dešimtmečio viduryje Prancūzijos įmonių Bleriot ir SPAD sukurtas naikintuvas, Prancūzijos kariuomenės konkurse pasiūlyti modernių naikintuvą konkuravęs su Dewoitine D.500. Šį, jau jau kūrimo metu pasenusios konstrukcijos lėktuvą (1935 m. naikintuvo konkurse tai buvo vienintelis biplanas),[1] dėl puikių manevrinių ir kilimo charakteristikų[2] 1935 m. įsigijo Prancūzijos KOP ir naudojo iki 1940 m.[3]

Konstrukcija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Orlaivis – metalinės (plieno ir diuraliuminio) konstrukcijos biplanas su fiksuota važiuokle, atvira pilotų kabina, drobe aptrauktais stačiakampiais sparnais, kiekviename kurių buvo montuojami eleronai. Į lėktuvą buvo montuojama naktinio skrydžio įranga ir radijo aparatas.

Tai buvo paskutinis naikintuvas biplanas, naudotas Prancūzijos karinėse oro pajėgose. Pagal konstrukcinius elementus lėktuvas buvo artimesnis Pirmojo pasaulinio karo lėktuvams nei monoplanams, kurie jau buvo gamami jau šio lėktuvo projektavimo metu.

Ginkluotę sudarė keturi 7,5 mm kulkosvaidžiais (taip pat buvo ir galimybė montuoti aviacinę patranką), montuojami gondolose po sparnais arba du iš jų buvo montuojami fiuzeliaže, o kiti du – po sparnais. Tokia ginkluotė užtikrino didesnę ugnies galią, nei turėjo paskutiniai itališki (Fiat CR.42) arba angliški (Gloster Gladiator) biplanai naikintuvai.

Lėktuvas pasižymėjo puikiomis valdymo charakteristikomis ir buvo mėgiamas pilotų.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prancūzijos KOP 1935 m. rugpjūčio 30 d užsakė pagaminti 61 šio modelio orlaivį.[2] Pirmieji jų buvo pristatyti 1936 m. pradžioje. 1937 m. gegužę vietoje pasenusių Morane-Saulnier M.S.225 jais buvo perginkluota naikintuvų eskadrilė Nr. 1/7 (pranc. Groupe de Chasse 1/7 (GC 1/7)), o liepos mėn. – vietoje Nieuport-Delage NiD 62 ir NiD 629 – naikintuvų eskadrilė Nr. II/7 (pranc. Groupe de Chasse II/7 (GC II/7)). 1937 m. šiais lėktuvais buvo aprūpinta ir demonstracinė Prancūzijos KOP komanda – „Weiser circus“ (vėliau tapusi „Patrouille de France“).[4]

Nuo 1939 m. sausį-vasarį GC I/7 buvo perginkluota Morane-Saulnier M.S.406. Tokius pat lėktuvus metų viduryje gavo ir GC II/7.

SPAD 510, 1938 m.

1939 m. viduryje rezerve laikyti S.510 buvo perduoti dviems regioninėms naikintuvų eskadrilėms (pranc. Escadrilles Régionales de Chasse (ERC)), kur jie buvo naudojami rezervistų apmokymams. Pirmoji jų – ERC 3/561 buvo įsukūrusi Saint-Inglevert aerodrome, antroji – ERC 4/561 – Villacoublay, netoli Paryžiaus.[5][6] Spalio mėnesį šias eskadriles pertvarkius į kovines ir apginkalvus naikintuvais Bloch MB.151, pasenę S.510 buvo perduoti kitiems mokymo daliniams, apie dešimt jų buvo išsiųsta į Prancūzijos Šiaurės Afriką, kur jie buvo dislokuoti Orane ir Rabate. 1940 m. gegužės mėn. keletas šių lėktuvų pateko į Šiaurės Afrikoje pradėtą formuoti naują naikintuvų dalinį GC III/5, tačiau netrukus buvo pakeisti modernesniais MS.406.[7]

Egzistuoja abejotino patikimumo nuomonių, jog Ispanijos pilietinio karo metu bent keletas S.510 buvo naudojami Ispanijos Respublikos karinių oro pajėgų. Tokia nuomonė galėjo kilti supainiojus S.510 su jo pirmtaku Blériot-SPAD S.91 arba su Dewoitine D.510, kuriuos iš tiesų naudojo Tarptautinė eskadrilė (isp. Escuadrilla Internacional).[8]

Variantai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

S.510.01
Pirmasis prototipas.
S.510
Gamybinė versija, varoma 690 AG galios varikliu „Hispano-Suiza 12Xbrs“, ginkluota keturiais 7,5 mm kalibro kulkosvaidžiais MAC 1934 (pagaminta 60 vnt.). Į keletą paskutinių S.510 buvo montuojami varikliai „Hispano-Suiza 12Xcrs“, leidę tarp variklio blokų montuoti 20 mm kalibro aviacinę patranką „Hispano-Suiza 20“.[1][9]
S.710
Vienintelis prototipas su „V“ formos uodega, varomas 860 AG galios varikliu Hispano-Suiza 12Ycrs.

Operatoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prancūzijos vėliava Prancūzija
  • Armée de l’Air – Karinės oro pajėgos
    • Groupe de Chasse 1/7
    • Groupe de Chasse II/7
    • Groupe de Chasse III/5

Techniniai duomenys (S.510)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

SPAD 510 brėžinys iš trijų projektcijų. Žurnalas L’Aerophile, 1938 m.

Duomenys iš: The Complete Book of Fighters

Bendrosios charakteristikos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įgula: 1[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Ilgis: 7,46 m
  • Sparno mojis: 8,84 m
  • Aukštis: 3,72 m
  • Sparno plotas: 22,0 m2
  • Svoris
    • tuščio: 1 250 kg
    • Pilnai pakrauto: 1 650 kg
    • maksimalus kilimo: 1 830 kg
  • Jėgainė: vienas 510 kW (690 AG) galios V-12 formos skysčiu aušinamas vidaus degimo variklis Hispano-Suiza 12Xbrs
  • Propeleris: medinis, dvimentis, fiksuoto žingsnio

Skrydžio duomenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Maksimalus greitis: 370 km/h (230 mylios per valandą, 200 mazgų) 5 000 m (16 400 pėdų) aukštyje
  • Skrydžio nuotolis: 875 km
  • Skrydžio lubos: 10 100 m (33 100 pedų)
  • Kilimo laikas: 3 min 22 sek.

Ginkluotė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Kulkosvaidžiai: keturi 7,5 mm kalibro po sparnais montuojami kulkosvaidžiai Reibel MAC 1934[9]
  • Patrankos: keletas vienetų, varomų „Hispano-Suiza 12Xcrs“, ginkluotų tarp variklio blokų sumontuota 20 mm kalibro aviacine patranka „Hispano-Suiza 20“. šaudančią per propelerį.[9]

Taip pat žiūrėkite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Panašios paskirties, konstrukcijos ir laikotarpio lėktuvai

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • (EN) Breffort, Dominique; Jouineau, André (2004). French Aircraft from 1939 to 1942: Fighters, Bombers, Reconnaissance and Observation Types: Volume 1: From Amiot to Curtiss. Paris: Histoire & Collections. ISBN 2-915239-23-1.
  • (EN) Jouineau, André. French aircraft 1939-1942. Histoire & Collections Chris Lloyd. ISBN 978-2-915239-23-2.
  • (EN) Green, William; Swanborough, Gordon (1994). The Complete Book of Fighters. New York: Smithmark Publishers Inc. ISBN 0-8317-3939-8.
  • (FR) Gruss, Robert. Les flottes de l’air en 1937. Société d’éditions géographiques, maritimes et coloniales.
  • (FR) Ledet, Michel; Cortet, Pierre. „Le SPAD 510: dernier chasseur biplan de l’Armée de l’Air“. Avions. No. 126. pp. 15–25.
  • (FR) Ledet, Michel. „Le SPAD 510: dernier chasseur biplan de l’Armée de l’Air: En service à la 7e Escadre de Chasse“. Avions. No. 127. pp. 48–57.
  • (FR) Ledet, Michel. „Le SPAD 510: dernier chasseur biplan de l’Armée de l’Air: 1939–1940, une seconde carrière“. Avions. No. 128. pp. 5–17.
  • (EN) Weal, Elke (1977). Combat aircraft of World War Two. Macmillan. ISBN 978-0-02-624660-6.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ 1,0 1,1 Green, William; Swanborough, Gordon (1994). The Complete Book of Fighters, p. 68.
  2. ↑ 2,0 2,1 Ledet, Michel; Cortet, Pierre. „Le SPAD 510: dernier chasseur biplan de l’Armée de l’Air“, p. 20.
  3. ↑ Ledet, Michel; Cortet, Pierre (September 2003). „Le SPAD 510: dernier chasseur biplan de l’Armée de l’Air“., p. 15-16.
  4. ↑ Ledet, Michel. „Le SPAD 510: dernier chasseur biplan de l’Armée de l’Air: En service à la 7e Escadre de Chasse“. Avions. No. 127. pp. 49, 50-51.
  5. ↑ Breffort, Dominique; Jouineau, André (2004). French Aircraft from 1939 to 1942: Fighters, Bombers, Reconnaissance and Observation Types., p. 29
  6. ↑ Ledet, Michel (November 2003). „Le SPAD 510: dernier chasseur biplan de l’Armée de l’Air: 1939–1940, une seconde carrière“., p. 5-7
  7. ↑ Ledet, Michel. „Le SPAD 510: dernier chasseur biplan de l’Armée de l’Air: En service à la 7e Escadre de Chasse“. Avions. No. 127. p. 57
  8. ↑ „Aircraft that didn’t participate in the Spanish Civil war“.
  9. ↑ 9,0 9,1 9,2 Ledet, Michel; Cortet, Pierre. „Le SPAD 510: dernier chasseur biplan de l’Armée de l’Air“, p. 24.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Blériot-SPAD_S.510&oldid=7144621"