Reibelio kulkosvaidis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Mitrailleuse mle 1931
Tipas kulkosvaidis
Konstruktorius pulkininkas Jean Reibel
Šalis Prancūzija
Sukurtas 1931 m.
Gamintas Manufacture d'armes de Châtellerault
Naudotas Antrojo pasaulinio karo metai
Kalibras, mm 7,5
Šovinys, mm 7,5×54 mm MAC
Šaudymo sparta, n/min. 750
Svoris, kg 11,8
Ilgis, mm 1030
Vamzdžio ilgis, mm 600
Pradinis greitis, m/s 830 (su kulka C)
Mechanizmas dujų nukreipimo
Dėtuvė 150 šov. būgnas

Reibelio kulkosvaidis (pranc. mitrailleuse Reibel; Mitrailleuse mle 1931 '1931 m. modelio kulkosvaidis') – 7,5 mm kalibro Prancūzijos kulkosvaidis, naudotas Antrojo pasaulinio karo laikų tankuose ir Mažino linijos įtvirtinimuose.

Konstrukcija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Reibelio kulkosvaidis pertaisomas dujų slėgiu, naudoja 7,5 mm MAS šovinius. Dėtuvė būgninė, talpinanti 150 šovinių. Fortifikacinis variantas turėjo vamzdžius su kitokiomis graižtvomis, pritaikytomis sunkiosioms kulkoms balle D.[1]

Kai kurie šio tipo kulkosvaidžiai, naudoti po Antrojo pasaulinio karo, buvo pritaikyti naudoti kaip stoviniai kulkosvaidžiai, su šone tvirtinamomis 36 šovinių dėtuvėmis bei adapteriu kulkosvaidžiui tvirtinti prie amerikietiško trikojo M2 stovo.

Reibelio kulkosvaidžio šovimo mechanizmą varo parako dujų slėgis, jis šauna su atvira spyna, tik serijomis. Jis buvo sukonstruotas perdirbant prancūzišką kulkosvaidį FM 24/29 „Fusil-Mitrailleur“, kurio konstruktorius irgi buvo Reibelis. Ilgos eigos dujų stūmoklis yra po vamzdžiu, jis veikia vertikaliai pakreipdamas spynos bloką. Lauko sąlygomis pakeisti vamzdį neįmanoma.

Šoviniai tiekiami iš daugiasluoksnės diskinės dėtuvės, kurioje telpa 150 šovinių, sudedamų kulkomis į disko centrą. Dėtuvės tvirtinamos vertikaliai, prie kulkosvaidžio kairio arba dešinio šono (žiūrint koks variantas). Tūtelės išmetamos tiesiai žemyn, per trumpą kanalą, tvirtinamą prie uokso apačios. Ginklas valdomas pistoletine rankena (išlenkta atgal) ir šautuvišku nuleistuku. Paprastai turi petinę atramą, tvirtinamą prie uokso.

Naudotojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nevalstybinės grupuotės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]