Bernardo Daddi

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Bernardo Dadžio „Madona, Šv. Tomas Akvinietis ir Šv. Paulius“ (apie 1330, J. Paul Getty muziejus, Los Andželas)

Bernardas Dadis (it. Bernardo Daddi, apie 12801348 m.) – italų protorenesanso dailininkas iš Florencijos.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bernardas Dadis gimė, spėjama, Florencijoje apie 1280 m. Mokėsi Džoto dirbtuvėse. Įmanoma, kad pats Džotas buvo jo mokytoju. Florencijoje Dadis atidarė savo dirbtuves. Daugiausia kūrė mažus Madonos paveikslus ir sulankstomus altorinius poliptikus. Pirmasis Dadžio darbas datuojamas 1312 m., paskutinis − 1347 m. prieš pat mirtį.

Keletas freskų priskiriama Dadžiui. Viena jų − „Šv. Stepono mirtis“ Šv. Kryžiaus bazilikoje Florencijoje. Vienu geriausiu jo darbų vertinamas triptikas „Madona su Kūdikiu, Šv. Matas ir Šv Mykolas“, atliktas 1328 m. Visų Šventųjų (Ognissanti) bažnyčiai Florencijoje (dabar Uficių galerijoje). Savo kūryboje Bernardas Dadis išlaikė savo mokytojo Džoto dailės didingumą ir vienijo jį su bizantišką stilių propagavusios Sienos dailės mokyklos įtaka. Visų pirma Pietro Lorenzetti. Tai padėjo jam suteikti savo darbams lyriškumo. Dadis mirė, spėjama, Florencijoje 1348 m.

Darbų galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]