Berezinos biosferos draustinis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Berezinos biosferos draustinis
IUCN Ia kategorija (gamtos rezervatas)
Domžaricų pelkė
Domžaricų pelkė
Vieta: Baltarusijos vėliava Baltarusija (Minsko sr., Vitebsko sr.)
Artimiausia didesnė gyvenvietė: Domžaricai
Žemėlapis rodantis Berezinos biosferos draustinis vietą.
Berezinos biosferos draustinis
Koordinatės: 54°46′0″ š. pl. 28°18′0″ r. ilg. / 54.76667°š. pl. 28.30000°r. ilg. / 54.76667; 28.30000Koordinatės: 54°46′0″ š. pl. 28°18′0″ r. ilg. / 54.76667°š. pl. 28.30000°r. ilg. / 54.76667; 28.30000
Plotas: 852 km²
Įkurtas: 1925 m.
Commons-logo.svg Vikiteka: Berezinos biosferos draustinisVikiteka

Berezinos biosferos draustinis (rus. Березинский биосферный заповедник, brus. Бярэзінскі біясферны запаведнік) – saugoma gamtos teritorija Baltarusijoje, Vitebsko ir Minsko srityse, Berezinos aukštupio baseine. Įkurtas 1925 m., o 1978 m. pertvarkytas į biosferos draustinį[1]. Užima 85,2 tūkst. ha. Patenka į UNESCO biosferos draustinių sąrašą. Administracija – Domžericuose (Lepelio raj.).

Draustinis skirtas būdingos pelkių augmenijos, žmogaus mažai paveiktų augalijos ir gyvūnijos buveinių apsaugai. 89 % teritorijos dengia miškai – tiek spygliuočių (eglių, pušų), tiek lapuočių (beržų, alksnių, drebulių, ąžuolų, uosių), gausu pelkių (didžiausia – Karolinskojės, 74 km²). Be Berezinos (jos ilgis draustinyje – 110 km) dar teka ~50 jos intakų, gausu ežerų (didžiausi: Palikas – 7,68 km², Plavnas – 3,32 km²).

Berezinos draustinyje sutinkama daugiau nei pusė visos Baltarusijos augalų rūšių. Apie 80 jų įtraukta į Raudonąją knygą. Čia gyvena 59 žinduolių rūšys (tarp jų – bebrai, lūšys, ūdros, lokiai, briedžiai, barsukai, stumbrai, šernai, stirnos ir kt.), 234 paukščių rūšys (juodieji gandrai, kurtiniai, ereliai žuvininkai, gyvatėdžiai, kurapkos, kilnieji ereliai, tripirščiai geniai, didieji apuokai, sakalai keleiviai ir kt.), 11 varliagyvių, 5 roplių rūšys.

Berezinos laivybinis kanalas

Draustinyje yra pilkapių, Berezinos vandens kelio įrengimų, karo mūšių vietų. Veikia gamtos muziejus.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. Москва: Советская энциклопедия, 1983, 60 psl.