Babtų šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia

Babtų šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia
Vyskupija	Kauno
Dekanatas	Kauno II
Savivaldybė	Kauno rajono savivaldybė
Gyvenvietė	Babtai
Adresas	Nevėžio g. 23
Statybinė medžiaga	medis
Pastatyta	1853 m.
Klebonas	Egidijus Periokas (2025)

Kitos reikšmės – Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia.

55°05′20″š. pl. 23°47′40″r. ilg. / 55.0890°š. pl. 23.7944°r. ilg. / 55.0890; 23.7944

Babtų šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia – Romos katalikų bažnyčia, stovinti Babtų miestelyje, kairiajame Nevėžio krante, 1 km į vakarus nuo magistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda . Parapijoje veikia Muniškių Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia.^[1]

Istorija

Pirmąją medinę bažnyčią 1672 m. pastatė dvarininkas Mlečka. Bažnyčia 1715 m. perstatyta nuo pamatų. Iš pradžių buvo Vandžiogalos parapijos filija. 1744 m. įsteigta parapija. 1777 m. ir vėliau veikė parapinė mokykla. Ji 1782 m. turėjo atskirą pastatą. Pamokslai 1782 m. buvo sakomi lenkiškai ir lietuviškai. Bažnyčios metrikų knygos 1767–1819 m. rašytos lotyniškai, 1819–1848 m. – lenkiškai, nuo 1920 m. – lietuviškai. Per 1830 m. miestelio gaisrą sudegė ir bažnyčia.

1845 m. patvirtintas medinės bažnyčios projektas (inžinierius Maleševskis). Parapijiečių lėšomis ir klebono Mykolo Petroševičiaus rūpesčiu 1853 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia (M. Petroševičius 1863 m. areštuotas, 1864 m. mirė Kauno kalėjime).

1909–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. Kunigas Mykolas Gobis (1905–1982) pastatė kleboniją.

Parapijos klebonai:

Jonas Juozapas Eichoris (1775)
Tomas Venckavičius (1776-1770)
Motiejus Bernatavičius (1770-1776)
Antanas Romaškevičius (1776-1787)
Kazimieras Vanginas (1787-1819)
Jonas Miškauskas (1819-1833)
Mikalojus Baikauskas (1833-1839)
Mikalojus Petraševičius (1839-1864)
Kazimieras Bajorūnavičius (1864-1877)
Konstantinas Kazakevičius (1877-1907)
Jonas Gudelis (1908-1931)
Juozas Sirtautas (1932-1958)
Juozas Stankūnas (1959-1967)
Antanas Žilinskas (1967-1971)
Mykolas Guobis (1971-1982)
Ričardas Mikutavičius (1983-1989)
Eimutis Marcinkevičius (1989-1992)
Arvydas Kasčiukaitis (1992-1993)
Jonas Stankevičius (1993-1998)
Jonas Zubrus SJ (1998-1999)
Žygintas Veselka (1999-2006)
Gintas Rumševičius (2006-2018)

Architektūra

Bažnyčia stačiakampio plano, su dvišlaičiu stogu, bokšteliu ant kraigo priekio. Šventorius apjuostas metaline tvora su mūriniais vartų stulpais. Šventoriaus dalyje išlikusios senosios kapinės. Stovi besienė varpinė, koplytstulpis „Laiminantis Kristus“, skirtas Babtų parapijos 250 m. jubiliejui.

Bažnyčioje yra šv. arkangelo Mykolo, šv. Florijono medinės skulptūros, paveikslai „Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu“,^[2] „Trijų Karalių pagarbinimas“,^[3] XIX a. vargonai (autorius nežinomas),^[4] įtraukti į Lietuvos kultūros vertybių registrą. Didžiajame altoriuje yra Čenstakavos Dievo Motinos atvaizdas. Čia klebonavęs kunigas Ričardas Mikutavičius bažnyčiai parūpino kryždirbio Vinco Svirskio kryžių ir XVIII a. angelų skulptūras.^[1]