Būdviečio dvaro koplyčia

54°17′22″š. pl. 23°19′44″r. ilg. / 54.289533°š. pl. 23.328784°r. ilg. / 54.289533; 23.328784

Būdviečio dvaro koplyčia
Savivaldybė	Lazdijų rajonas
Gyvenvietė	Būdvietis
Adresas	Parko g.
Statybinė medžiaga	tinkuotas mūras
Pastatyta (įrengta)	XIX a. pr.

Būdviečio dvaro koplyčia arba Sperskių mauzoliejinė koplyčia – koplyčia, esanti Lazdijų rajone, Būdviečio kaime, 5 km į vakarus nuo Aštriosios Kirsnos, 4 km į šiaurę nuo Lenkijos–Lietuvos pasienio. Koplyčia patenka į Būdviečio dvaro teritoriją, stūkso dvarvietės gilumoje, Būdviečio tvenkinio prieigose iš vakarų pusės. 1992 m. įrašyta į Kultūros vertybių registrą kaip vietinės reikšmės architektūros ir sakralinis paminklas.^[1] Sperskių koplyčia mauzoliejinė, t. y. skirta laidojimui. Ilgus metus buvo naudojama kaip bažnyčia vietos ponams.^[2]^[3]

Sperskiai buvo žymiausi Būdviečio dvaro savininkai. 1795-1799 m. šį dvarą nupirko lenkų kariuomenės vėliavininkas, Seinų apskrities maršalka Antanas Sperskis (1766-1832). Sperskių giminė Būdviečio dvarą valdė iki XIX a. pirmosios pusės. Koplyčia statyta XIX a. pradžioje^[1] (kitur nurodoma 1800 m.).

Dvaro sodyba išliko per abu pasaulinius karus. Okupavus Lietuvą, sodybos gyvenamojo namo paskirtis pasikeitė – įsikūrė kolūkio kontora. Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę ir Būdvietyje likvidavus kolūkį, buvęs dvaras nebuvo prižiūrimas, nyko. Koplyčios interjeras išgriautas, grindys išplėštos.^[4]

Koplyčioje yra buvę altoriai, kurie iki 1953 m. išvežti (duomenų apie vertybės perdavimo dokumentus nėra). KPD Alytaus padalinio 1992 m. patikrinimo akto duomenimis, prie pagrindinio įėjimo anksčiau yra buvusios apskritos medinės ornamentuotos kolonos, o pati koplyčia buvo dengta skiedromis. Apžiūros akte minima, kad metalinis kryžius su saulute padarytas naujai, o virš altoriaus buvęs langas užmūrytas. Taip pat minima, kad anksčiau koplyčioje būta ir šv. Barboros ir Kristaus skulptūrų, kurios galėjo būti parduotos pokariu.^[1]

Koplyčios statinys kompaktinio, stačiakampio plano, vieno aukšto, dengtas keturšlaičiu stogu. Skarda dengtas stogas gerokai ištrauktas į priekį, nes anksčiau jį rėmė neišlikusios medinės kolonos. Sienose įrengtos pusapskritės langų ir durų angos, taip pat apskrita niša vakarų fasade, dvi ovalo formos ir viena stačiakampio plano nišos rytų fasade virš įėjimo į koplyčią. Pastatas nutinkuotas, fasadų (išskyrus rytinę sieną) kampai suskaidyti rustais. Pastogę puošia tinkuotas profiliuotas karnizas, langus – lenkti juostiniai sandrikai. Įrengta horizontali trauka rytų fasado durų viršutinės staktos lygmenyje. Įėjimo durys medinės, dvivėrės, su įstiklintu viršlangiu.^[1]