Viršužiglio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo koplyčia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Viršužiglio koplyčia)
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 54°49′50″š. pl. 24°11′39″r. ilg. / 54.830689°š. pl. 24.194113°r. ilg. / 54.830689; 24.194113

Kazimiero-bazn-kryzius-64.png
Viršužiglio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo koplyčia
Viršužiglis, koplyčia.JPG
Vyskupija Vilkaviškio
Dekanatas Aleksoto
Savivaldybė Kauno rajonas
Gyvenvietė Viršužiglis
Adresas Žiglos g.
Statybinė medžiaga medis
Pastatyta 1995 m.
Stilius Pseudobazilikinė

Viršužiglio Šv. Mergelės Marijos Apsilankymo koplyčia – katalikų koplyčia, stovinti Viršužiglio kaime, 15 km į rytus nuo Kauno, 0,5 km į vakarus nuo Kauno marių pakrantės, netoli kelio  1944  TursonasViršužiglis  esančiose kapinaitėse.

Priklauso Aukštosios Panemunės Švč. Mergelės Marijos Vardo parapijai.[1] Sekmadieniais vyksta šv. Mišios.

Interjeras

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1883 m. Kampiškėse pastatyta koplyčia. 1909 m. įkurta atskira Kampiškių parapija, o praplėtus koplyčią pastatyta Kampiškių Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia. Pastačius Kauno HE Kampiškių kaimas atsidūrė po vandeniu. Sovietinė valdžia, nepaisydama per Lietuvą nuskambėjusių kampiškiečių protestų, bažnyčią nugriovė, o jos medžiagas išgabeno į Šlienavos kaimą.

Atgavus nepriklausomybę, 19901995 m. Viršužiglyje šalia kapinių už kaimo bendruomenės lėšas buvo pastatyta koplyčia.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Koplyčią neatlygintinai suprojektavo ir vykdė statybos priežiūrą architektas Liucijus Albertas Dringelis. Projektuota laikantis liaudies architektūros tradicijų, derinantis prie kaimo aplinkos bei atsižvelgiant į ribotas finansines galimybes.

Koplyčia stovi aukščiausioje kapinių vietoje prie svarbiausių takų sankirtos, pagrindiniu fasadu atgręžta į vakarus, o šoniniu – į kelią. Vienabokštė, pseudobazilikinė, planas kryžiaus formos su išsikišusiomis į šonus zakristijomis, užbaigtas trisiene apside. Statinio tūris darnių proporcijų. Pagrindinė fasado kompozicija netradicinė – grakštus bokštas, dengtas keturšlaičiu stogeliu, su kylančiomis fasado plokštumomis. Tęsinyje pridengtos grotelėmis angos juosia bokšto viršų. Fasado plokštumoje abipus bokšto yra suporinti langai, kurių viršutinės nuožulnios linijos remiasi į stogo šlaitus. Statinio portalą išryškina vienšlaitis stogelis, paremtas kolonėlėmis. Šoninių fasadų kompozicija tradicinė – su aukštais stačiakampiais langais ir žemais zakristijos langeliais.

Viduje navas skiria dvi poros stulpų. Vidurinė nava aukštesnė, šoninės nuosekliai žemėja lauko sienų link. Apsidė žema. Sienos ir lubos apkaltos lentelėmis. Apsidėje stovi nedidelis, nesudėtingų stilizuotų formų L. Dringelio suprojektuotas altorius. Atsisakant tradicinės varpinės koplyčios šventoriuje, nedidelis varpas pakabintas viduje.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka