Auguste Comte

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Isidore Auguste Marie François Xavier Comte
Gimė 1798 m. sausio 19 d.
Monpeljė, Prancūzija
Mirė 1857 m. rugsėjo 5 d. (59 metai)
Paryžius, Prancūzija
Tautybė prancūzas
Tėvas Luisas Kontas (Louis Comte)
Motina Rozali Bojė (Rosalie Boyer)
Alma mater École Polytechnique
Vikiteka Auguste Comte

Ogiustas Kontas (pranc. Isidore Auguste Marie François Xavier Comte) (1798 m. sausio 17 d. – 1857 m. rugsėjo 5 d.) buvo prancūzų filosofas, sociologijos ir pozityvizmo doktrinos įkūrėjas. Moderniąja termino prasme Kontas gali būti laikomas pirmuoju mokslo filosofu.[1]

Smarkiai paveiktas utopinio socializmo atstovo Henri de Saint-Simon, August Comte, bandydamas ištaisyti po Prancūzijos revoliucijos atsiradusias socialines negalias ir reikalaudamas naujos socialinės paradigmos, paremtos mokslu, suformavo pozityvią filosofiją. Šiandien palyginti nežinomas Kontas padarė žymią įtaką XIX amžiaus mąstymui. Jis padarė įtaką tokių mąstytojų, kaip Karlas Marksas ir Džonas Stiuartas Milis, darbams.[2] Konto sociologijos versija bei jo sukurta socialinės evoliucijos idėja, nors dabar ir pasenusios, davė toną ankstyviesiems socialiniams teoretikams ir antropologams, tokiems kaip Harieta Martino ir Herbertas Spenceris. Moderniąją akademinę sociologiją vėliau, XIX amžiaus paskutiniame dešimtmetyje, oficialiai sukūrė Emilis Durheimas. Šis tvirtai pabrėžė praktinį ir objektyvų socialinių faktų tyrimą.

Kontas bandė įdiegti darnią humanizmo religiją, kuri nors ir nesėkminga, vėliau XIX amžiuje padarė didelę įtaką įvairių pasaulietinių humanistinių organizacijų atsiradimui. Ogiustas Kontas taip pat sukūrė ir apibrėžė „altruizmo” sąvoką.[3]

Gyvenimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ogiusto Konto tėvas Luisas Kontas (Louis Comte) ir motina Rozali Bojė (Rosalie Boyer) buvo tikri rojalistai ir giliai tikintys Romos katalikai. Tuo tarpu Prancūzijoje plito respublikonizmas ir skepticizmas, kurie buvo Didžiosios Prancūzijos revoliucijos padarinys. O. Kontas išprendė šiuos prieštaravimus dar ankstyvame amžiuje, atsiribodamas nuo katalikybės ir rojalizmo. Kai jam buvo maždaug keturiolika metų jis nustojo tikėti Dievu. Neilgai trukus tapo respublikonizmo šalininku.[4]

Jis buvo ne pagal amžių intelektualiai išsivystęs ir 1814 metais pradėjo lankyti École Polytechnique – mokyklą, kuri buvo įkurta Paryžiuje 1794 metais ugdyti karo inžinieriams, tačiau greitai performuota į bendrąją pažangaus mokslo mokyklą. Nors mokykla buvo laikinai uždaryta 1816 metais, Kontas jau buvo įsikūręs Paryžiuje. Jis dirbo matematikos mokytoju ir žurnalistu. Jis daug skaitė apie filosofiją ir istoriją. Labiausiai jį domino tie mąstytojai, kurie ėmė matyti skirtumą tarp istorijoje aptinkamų žmonių ir visuomeninių santvarkų. Tokie svarbūs XVIII a. Prancūzijos politikos filosofai kaip Montesquieu, Marquis de Condorcet, A.-R.-J. Turgot ir Joseph de Maistre smarkiai paveikė jo paties mąstymą.

Nuo 1832 m. iki 1842 m. O. Kontas buvo École Polytechnique mokyklos mokytojas ir egzaminuotijas. Po kivirčo su mokyklos direktoriumi jis prarado savo postą, o drauge ir didžiąją dalį pajamų. 1825–1842 metais Comte buvo vedęs Caroline Massin. 1845 metais turėjo romaną su Clotilde de Vaux, kuri sekančiais metais mirė nuo tuberkuliozės. Šis sentimentalus O. Konto gyvenimo tarpsnis padarė didelę įtaką vėlesniems jo apmąstymams, ypač didelį dėmesį skyrė moters padėčiai pozityvistinėje visuomėnėje, kurią jis planavo įkurti.

1857 metais Ogiustas Kontas mirė nuo vėžio.[5]

Darbai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1817 m. Ogiustas Kontas įsiliejo į intelektualiąją visuomenę. Pirmieji jo straipsniai buvo spausdinami įvairiose publikacijose. Saint-Simon vardu buvo parašyti tokie straipsniai kaip „Pramonė“ (L‘Industrie), „Politika“ (Le Politique), „Organizatorius“ (L‘Organisateur) bei Charles Dunoyer ir Charles Comte – „Europietiškas kritikas“ (Le Censeur Européen). Iki pat 1819 m. O. Kontas nepasirašinėjo savo darbų tikruoju vardu. Pirmasis spausdintas rašinys O. Konto vardu – „Visuotinis nuomonių ir troškimų atskyrimas“ (La séparation générale des entre les opinions et les désirs). 1822 m. filosofas publikavo straipsnį „Mokslinių studijų, reikalingų visuomenės reorganizacijai, planas“ (Plan de travaux scientifiques nécessaires pour réorganiser la société). Tačiau šis straipsnis nepadėjo jam gauti svarbių darbo pareigų akademinėje veikloje.

O. Kontas buvo pirmasis, kuris apibūdino pozityvizmo perspektyvą savo darbuose. Filosofo darbai buvo išversti į anglų kalbą ir išspausdinti tekstų, parašytų 1830–1842 m., rinkinyje „Pozityvios filosofijos kryptis“ (The Course in Positive Philosophy). Taip pat šie tekstai 1865 m buvo publikuoti Anglijoje – „Bendra pozityvizmo apžvalga“ (A General View of Positivism).

Vėliau gyvenime O. Kontas išplėtojo „Žmoniškumo religiją“, kuri turėjo atitikti bendrumo funkciją pozityvioje visuomenėje. 1849 m. pasiūlė kalendoriaus reformą, vadinamą „Pozityvus kalendorius“, tačiau toks kalendorius netapo plačiau naudojamu. 1851–1854 m buvo išleisti keturi O. Konto knygos „Pozityvios politikos sistema“ (Système de politique positive) tomai. 1856 m. išleistas paskutinis O. Konto darbas – pirmas knygos „Subjektyvi sintezė“ (La Synthèse Subjective) tomas.[reikalingas šaltinis]

„Trijų etapų dėsnis“[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ne anksčiau nei 1822 metais, kol O. Kontas vis dar buvo Henri‘o de Saint-Simon‘o mokinys, jis sau iškėlė užduotį: atrasti tai, kas paaiškintų visas sėkmingas žmonijos rasės transformacijas, pradedant nuo žmogbeždžionių gyvavimo iki civilizacijos, kurią turime šiandieną. Teigdamas, jog tai, ką jis sugalvojo gali būti mokslinio palyginimo per tam tikrą laiką metodas, O. Kontas pateikė savo pagrindinę koncepciją, šiandien žinomą kaip „Žmogaus progreso dėsnį“ arba dar kitaip vadinamąjį „Trijų etapų dėsnį“.

Anot O. Konto, kiekviena svarbiausių sąvokų, kiekviena mokslo sritis sėkmingai pereina tris skirtingas teorines būsenas: teologinę arba fiktyvią, metafizinę arba abstrakčią ir galiausiai mokslinę arba realiąją. Trumpai tariant, O. Konto Trijų Etapų Dėsnis teigė, jog žmogaus intelektualus vystymasis istoriškai keitėsi. Pirmiausia teologiniame tarpsnyje buvo tikima, kad žmogaus ir pasaulio likimai yra paaiškinami ir nulemti dievų ir dvasių. Pereinamajame – metafiziniame – tarpsnyje paaiškinimai buvo pateikiami esmės, priežasties terminais, taigi labai abstrakčiai. Galiausiai intelektualus vystymasis pasiekė paskutinį tarpsnį – modernųjį – realųjį. Šis etapas pasižymėjo supratimu, jog žmogaus žinojimas yra ribotas.[6]

Pozityvizmas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prancūzų filosofas Ogiustas Kontas yra laikomas Pozityvizmo doktrinos (kitaip: Pozityviosios filosofijos) pradininku. XIX a. sukurtas Pozityvizmas yra filosofinio mąstymo sistema, teigianti, kad pagrindinis žinių tikslas yra tiesiog aprašyti pasireiškusius reiškinius, o ne atsakyti į klausimą, ar jie egzistuoja ar ne. Pozityviosios filosofijos diskurse akcentuojama, jog, norint suprasti visus gyvenime pasireiškiančius reiškinius, reikia juos analizuoti remiantis anksčiau sukurtais ir patvirtintais moksliniais metodais; tiksliau, viską reikia aiškinti remiantis mokslu.

Pozityvizmas turi du atskirus atsvaros taškus – filosofinį ir religinį, arba mistišką. Remiantis O. Konto filosofinės struktūros detalėmis, pozityvistinė (mokslinė) tendencija yra svarbi visiems mąstymams/idėjoms, kurios neigia antgamtiškumą bei metafiziškumą. Agnosticizmas, Fenomenalizmas, Racionalizmas, Materializmas yra akivaizdžios pozityviosios minties išraiškos, neigiančios tai, kas gali būti glaustai apibūdinama kaip metaempirika (metempirical). Pozityvizmas kartais siejamas su empirizmu bei humanizmu ir teigia, kad tiesioginio jutimo patirtis yra vienintelis patikimas žmogaus žinių objektas, kadangi jis yra visos Žmonijos pažinimo šaltinis.[7]

O. Kontas tikėjo, kad nuolatinės socialinės problemos gali būti išsprendžiamos tik taikant tam tikras hierarchines taisykles; kad aukščiausia valstybės civilizacijos pažanga pasiekiama tik taikant sociologijos mokslo doktriną. Paskutiniais gyvenimo metais O. Kontas įsitraukė į mistiką, reiškinį, kuriuo ilgainiui pavirto jo sukurtas Pozityvizmas, nepaisant ankstesnio mokslinio požiūrio į pasaulį, kuris labiau nei kas nors kitas prieštaravo tikėjimui .

„Pozityvus kalendorius“[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai kalendoriaus reforma, 1849 m pasiūlyta Ogiusto Konto. Peržiūrėjęs ankstesnį Marco Mastrofini darbą, O. Kontas pasiūlė naudoti saulės kalendorių, kuris turi 13 mėnesių po 28 dienas, taip pat papildomą šventinę dieną, skirtą paminėti mirusius, viso – 365 dienos.

Ši papildoma diena pridėta prie paskutinio mėnesio, ji neįeina į savaitės dienų ciklą, taigi pirmoji mėnesio diena yra pirmadienis. Keliamaisiais metais įtraukiama dar viena papildoma šventinė diena (taip pat nepriklausanti savaitės dienoms), kuri susijungia su memorialine mirusiųjų diena, ir yra skirta iškilmingai paminėti šventoms moterims. Keliamieji metai nustatomi pagal Grigaliaus kalendoriaus schemą. Pirmieji pozityvaus kalendoriaus metai atitinka 1789 Grigaliaus sistemos metus. Mėnesiams duoti pavadinimai didžių Vakarų Europos asmenų, pasižymėjusių mokslo, religijos, filosofijos, pramonės bei literatūros srityse.[8]

Mėnesių pavadinimai:

  1. Mozė
  2. Homeras
  3. Aristotelis
  4. Archimedas
  5. Cezaris
  6. Šv. Paulius
  7. Karolis Didysis
  8. Dantė (Dante Alighieri)
  9. Giutenbergas (Johann Gutenberg)
  10. Šekspyras (William Shakespeare)
  11. Deskartas (René Descartes)
  12. Frederikas (Frederich Nietzsche)
  13. Bichat (Marie François Xavier Bichat)

1849 m. O. Kontas rašė, jog jis savo kalendorių vadina seno mąstymo būdo „tęsiamumo laužymu“, būtent toks „žmoniškasis kalendorius“ ir buvo dalis laužymo. Tačiau, kaip ir dauguma kitų O. Konto schemų, „Pozityvus kalendorius“ netapo plačiau naudojamu.[reikalingas šaltinis]

Žmonijos religija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kai skirtingos religijos išsaugo tikėjimą Dievu, O. Kontas siūlo priešingą variantą – religiją, kurioje neegzistuoja nei dievas, nei jokia kita antgamtiška jėga.

Kontas apibrėžia religiją, kaip „ypatingą visavertės harmonijos būseną, kai visos Gyvenimo stadijos yra viena su kita susietos natūraliais ryšiais“; kaip konsensusą, analogišką sveikatos bei kūno tarpusavio suderinamui. Pasak filosofo, religija atlieka dvi pagrindines savo egzistencijos funkcijas: moralinę (religija daro įtaką kiekvienam individui atskirai)bei politinę (religija vienija visus individus draugėn). Religija taip pat turi turėti tris pagrindinius komponentus: doktriną (doctrine), garbinimą (worship)bei discipliną (discipline). Iš pradžių O. Kontas vadovavosi tradicine religijos komponentų išsidėstymo tvarka, tačiau ilgainiui pirmenybę pradėjo teikti garbinimui ir suvokė, jog tai didelė pažanga tobulumo link.

O. Kontas religijoje pagrindinius komponentus vienijo Humaniškumas (Humanity). 1847 m., padaręs esminius pakeitimus savo darbuose (filosofijoje), priklausymą humaniškajai bendruomenei jis priskyrė sociologiniam, o ne biologiniam, reiškiniui – siekinat būti tęstinio Žmonijos tobulėjimo dalimi, reikia būti to vertam; visi to nenusipelnę turi būti atmesti; priešingai, gyvūnai, kurie suteikia svarbių paslaugų, yra įtraukiami.

Pagrindine O. Konto religijos naujovė slypi garbinime (worship), kuris gali būti tiek privatus (atliekamas šeimos rate), tiek viešas. Humaniškosios religijos atstovai sudarė ištisą maldų, giesmių bei sakramentų sistemą, kuri buvo paremta „Katalikybe be Kristaus“, nors pozityvistai tvirtino, jog tai „katalikybė plius mokslas“ (‘catholicism plus science’). Geriausiai žinomi ir originaliausi O. Konto religijos aspektai randami jo viešų garbinimų apeigose bei liturginiuose kalendoriuose. Kadangi Humaniškumas susideda daugiau iš negyvų būtybių, nei gyvų, pozityvizmas sukūrė visą sistema minėjimų, kurie buvo skirti Humaniškumo istoriniam tęstinumui.[9]

Noras atriboti laikinas žemiškas galias nuo dvasinių galių, leido Comte bei jo pasekėjams atskirti Valstybę ir Bažnyčią, kadangi jos propaguoja skirtingus poreikius. Iš dviejų savo darbuose sugretinamų politinių modelių (Prancūziškojo bei Angliškojo), O. Kontas pirmenybę teikė prancūziškajam. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, jog jis buvo centralizuotos politinės valdžios šalininkas, tačiau jis buvo to priešininkas – O. Kontas pasiūlė padalinti Prancūziją į septyniolika administracinių regionų, daugiau ar mažiau lygiareikšmių senosioms provincijoms, nes, pasak jo, centralizacija taikoma tik dvasinėms galioms.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. http://plato.stanford.edu/entries/comte/ Stanford Encyclopaedia: Auguste Comte
  2. http://www.historyguide.org/intellect/lecture25a.html#course
  3. „Online etymology dictionary“.
  4. http://www.6sociologists.20m.com/comte.html Archyvuota kopija 2010-10-24 iš Wayback Machine projekto.
  5. http://www.britannica.com/EBchecked/topic/130750/Auguste-Comte
  6. http://www.sociologyguide.com/thinkers/Auguste-Comte.php
  7. http://www.fordham.edu/halsall/mod/comte-positivism.html Archyvuota kopija 2010-11-15 iš Wayback Machine projekto.
  8. http://www.britannica.com/facts/5/164803/Auguste-Comte-as-discussed-in-perpetual-calendar-chronology
  9. http://plato.stanford.edu/entries/comte/

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]