Atika (grupė)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta šaltinių ar nuorodų į juos.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.
 KWrite icon.svg  Šio puslapio ar jo dalies stilius neatitinka Vikipedijos kalbos standartų.
Jei galite, pakoreguokite stilių (kiek įmanoma – moksliniu stiliumi). Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.
Atika
KilmėKretinga
Žanrairokas, dainuojamoji poezija
Aktyvumo metai19962012 m.
Susijusi veiklaDarius Žvirblis, „Bemoliai“, „Kalnų ereliai“

Atika – lietuviška muzikos grupė, gyvavusi 19962012 m.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Susikūrimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1992 m. Darius Žvirblis, Eduardas Galuškinas ir Maksimas Borisenko sukūrė grupę „Bemoliai“, gyvavusią iki 1996 m. 1996 m. „Bemolius“ paliko E. Galuškinas, likę du muzikantai toliau tęsė muzikinę veiklą, pervadindami grupę „Atika” (pavadinimo idėja kilo D. Žvirbliui, išgirdus John Lennon dainą „Attica State“[1]). 1996 m. rudenį prie dueto prisijungė grojantis gitara ir kuriantis dainas istorikas Aurelijus Gieda. Šiuo sąstatu grupė gyvavo beveik metus. Kurį laiką neturėdami pastovios repeticijų vietos, grupės nariai pirmąjį savo repertuarą tobulino garažuose ir daugiabučiuose.

„Karvė ir kosmonautai“ ir „Caro nebuvo“ (1996–2003 m.)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iki 2000 m. pabaigos „Atika“ neturėjo dar ir pastovios sudėties, todėl per ketverius metus nuo jos įkūrimo ji nuolat keitėsi – grupės nariais spėjo pabūti beveik 30 įvairių muzikantų. 2000 m. pabaigoje Darius Žvirblis susipažino su Kretingos krikščioniškosios grupės „Bitė” nariais. Viena jų, Raselė Užkurnytė, tapo grupės globėja ir vadybininkė. Jos dėka Kretingos pranciškoniškojo jaunimo tarnybos įrašų studijoje 2001 m. pradžioje buvo įrašytas pirmasis demo albumas „Karvė ir Kosmonautai“, 2002 m. išleistas CD plokštelės pavidalu. Šiuose įrašuose dalyvavo paskutinė grynai klaipėdietiška grupės sudėtis – Darius Žvirblis (vokalas, dainos, elektrinė gitara), Haroldas Šlikas (vokalas, dainos, bosinė gitara), Rūta Vaineikytė (elektrinis pianinas, vokalas) ir Maksimas Borisenko (mušamieji).

Po įrašų grupę paliko Rūta Vaineikytė bei grupės įkūrėjas Maksimas Borisenko, o prie Dariaus Žvirblio ir Haroldo Šliko prisijungė Raselė Užkurnytė. Repeticijos persikėlė į Kretingą. Prie naujos sudėties prisijungus Audronei Skaraitei (violončelė, fleitos), Geistautui Špogiui (elektrinė gitara) bei klaipėdiečiui Dainiui Mileriui (mušamieji), padedant garso operatoriui Giedriui Skalevičiui grupė įrašė antrąją plokštelę „Caro Nebuvo“ (išleistą tais pačiais, 2002 m.). Albumą sudarė tokios dainos kaip „Caro Nebuvo“, „Du Viename“, „Aleliuja 2002“ ir „Japonė“.

Nors ir pasirodę tais pačiais metais, albumai „Karvė ir Kosmonautai“ ir „Caro Nebuvo“ savo skambesiu skyrėsi vienas nuo kito – pirmajame buvo juntama grunge stiliaus įtaka, perpinta tiesmuko teksto, antrajame – daugiau meilės lyrikos, poezijos, folk’o. Tais pačiais metais pirmajame krikščioniškosios muzikos festivalyje „Sielos 2002” „Atika“ išrinkta „Sielos Grupe“ (pagrindinis prizas)[2], bardų muzikos festivalyje „Šaltinis“ išrinkta geriausia grupe.[3] Metų pabaigoje, koncerto Užupio kavinėje metu Užupio Respublikos vidaus reikalų ministras paskelbė „Atiką“ Užupio Respublikos ambasadore Vakarų Lietuvai.[3]

„Po visko“, „Šalin rankas nuo rokenrolo, mama!“ ir „3“ (2003–2007 m.)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2003 m. grupės sudėtis vėl pasikeitė: grupę paliko Raselė Užkurnytė, Geistautas Špogis, Dainius Mileris, tačiau jų vietą užėmė nauji nariai – Michailas Denisenko (mušamieji), Remigijus Motejauskas (elektrinė gitara), Valdas Parvainis (bosinė gitara). Šia sudėtimi 2004 m. grupė įrašė albumą „Po visko“. Albume vyravo šviesios spalvos („Sekmadieniais Lyja“, „Kormoranams Neramu“), atsirado ironija („Diskotekos“, „Mergina Pastojo“, „Lėtai Kalbi“), grįžo nostalgija („Garlaiviai Signalizuos“, „Ji Pabučiuos“). Šia sudėtimi „Atika“ daug koncertavo, ją pradėjo pastebėti žiniasklaida.

2005 m. grupėje atsirado vidinių nesutarimų, grupę paliko Michailas Denisenko ir Valdas Parvainis. Būgnininko pozicijai užimti pakviestas kretingiškis Audrius Šalnis. Naująja sudėtimi pradėti albumo „Šalin Rankas Nuo Rokenrolo, Mama!“ įrašai. Pirmą kartą nuo 2001 m. „Atika“ albumą įrašinėjo ne Kretingoje, o Klaipėdoje – grupės „STUDIJA“ įrašų studijoje (garso operatorius – Gintas Litinskas). Įrašams užsitęsus, grupę paliko Remigijus Motiejauskas, itin prisidėjęs prie aranžuočių kūrimo. „Atika“, likusi duetu (Audrius Šalnis ir Darius Žvirblis), įrašams baigti pasikvietė buvusį narį – kretingiškį Geistautą Špogį. Gintas Litinskas talkino bosine gitara, klavišais, padėjo kurti likusių albumo dainų aranžuotes. Nauji kūriniai varijuoja nuo alternative rock („Aš Gimiau Respublikoj“, „Svetimo Miesto Drama“) iki dainuojamosios poezijos („Drambliukas Atsisveikina“, „Prieblandoj. Tyliai“), nuo folk („Apie Potvynius“) iki avangardinio pop („Elektrėnams Žiburiai“). „Šalin Rankas Nuo Rokenrolo, Mama!“ išleido profesionali leidybinė kompanija „Mega Records“ – 2006 m. pabaigoje jis pasirodė masinėje prekyboje. Tuo metu „Atika“ buvo tapusi duetu (Darius Žvirblis ir Audrius Šalnis). Su Klaipėdos lėlių teatro pagalba „Atika“ surengė keletą albumą pristatančių koncertų Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje. Koncertus režisavo Gintarė Radvilavičiūtė.

2006 m. pabaigoje Darius Žvirblis prie grupės prisijungti pakvietė dainuojančių ir grojančių merginų trio „Astronomija“ (Gražina Jonušaitė, Vaida Čiuželytė, Sandra Dirgėlaitė). Į viešą boso gitaristo paiešką atsiliepė klaipėdietis Artur Mamin. Taip iki 2007 m. vidurio atnaujinta sudėtimi buvo paruoštos naujos dainos, kurios tų pačių metų birželį buvo sudėtos į trijų dainų EP „3“.

„Narcizų dainos“ ir „Himnai ir vėliavos“ (2007–2009 m.)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2007 m. rudenį Darius Žvirblis nutraukė „Atikos“ veiklą kaip priežastį nurodydamas kūrybinį išsikvėpimą ir tinkamų muzikantų stoką, tačiau 2008 m. pradžioje Darius pasikvietė Audrių Šalnį į Kretingos pranciškoniškojo jaunimo tarnybos įrašų studiją išbandyti naujų dainų. Boso partijas įgroti sutiko Artur Mamin, o gitaristo vietą užėmė Geistautas Špogis. Taip susibūrė muzikantai, groję „Atikoje“, todėl 2008 m. balandį ji grįžo su nauju demo albumu „Narcizų dainos“, į kurį įtraukti ir 2007 m. pasirodę EP kūriniai.

Staigus „Atikos“ atgimimas susilaukė didžiausio per visą grupės istoriją atgarsio. Į koncertus, numatytus nedidelėse erdvėse, grupės gerbėjai plūdo itin gausiai, todėl „Atika“ paskelbė papildomus pasirodymus ir išplėtė savo koncertų geografiją. Pasibaigus sėkmingam pavasariniam turui, grupės nariai nusprendė perrašyti „Narcizų Dainas“ kokybiško garso įrašų studijoje. Demo albume įrašyti kūriniai „Lietpalčiais Praeiviai Tekini“, „Žiema Atėjo“, „Kažkur Horizonte (Netoli Kolorado)“, „Laimė Argentinoj“, „Gana (Japių Ir Hipių)“ perrašomi iš naujo, prie jų pridedamos dvi albumui „Šalin Rankas Nuo Rokenrolo, Mama!“ įrašytos, bet jame nepasirodžiusios dainos – „Himnai ir Vėliavos“ bei „Kaligula, Laisvai!“. Specialiai šiam albumui taip pat įrašytas ir visiškai naujas kūrinys – „Balerina Ant Pastolių“. Taip sukomplektuotam dainų rinkiniui buvo ilgai ieškomas tinkamas garso suvedimo specialistas, o tai daugiau nei metams į priekį nukėlė albumo pasirodymo datą.

Dar nepasirodžius albumui, 2009 m. sausį gitaristas Geistautas Špogis pranešė grupės nariams, kad palieka „Atiką“. Bandydami išlaikyti gitarinę sudėtį, Darius Žvirblis, Artur Mamin ir Audrius Šalnis į grupę vėl pakvietė Remigijų Motiejauską (padėjusį įrašyti albumus „Po Visko“ ir „Šalin Rankas Nuo Rokenrolo, Mama!“).

2009 m. rudenį išleistas albumas „Himnai Ir Vėliavos“, kuris tapo tam tikru akibrokštu grupės gerbėjams, laukusiems visiškai naujų dainų. Tačiau muzikos kritikai vieningai įvertino brandesnį skambesį ir tekstus. Albume galima buvo išgirsti tam tikrų naujovių – dar neskambėjusios psichodelinės lyrikos, kontempliacijų mirties, meilės tema, kai kur suskambo avangardiniai tekstiniai deriniai. Muzikinėse aranžuotėse prasimušė funk, jazz, bossa nova įtakos. Tų pačių metų pabaigoje grupė išsiruošė į albumą pristatantį turą.

„Geriausia ką turime. Iš to kas liko“ (2010 m.)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2010 m. pradžioje grupę paliko „Atikos“ boso gitaristas Artur Mamin, o jo vietą užėmė Aurimas Stonys – multiinstrumentalistas, koncertinių turų metu lydėdavęs „Atiką“ pastaruosius penkerius metus.[3] Naujai sukomplektuota komanda ėmėsi kurti dainas – Remigijaus įtakotas „Atikos“ skambesys tampa kur kas sunkesnis. Iš dešimties suplanuotų naujo albumo kūrinių šios sudėties „Atika“ spėjo įrašyti tik šešias – „Billy-Q-Billy“, „Prisimink Mane, Prašau“, „Bėk, Lola, Bėk“, „Į Las Vegą“, „Supermarket Rock“, „Indigo Vaikams“, nes repeticijų bei įrašų įkarštyje Remigijus nusprendė palikti grupę. Šie šeši kūriniai sudėti į 2010 m. rudenį pasirodžiusį nepilnos apimties albumą (EP) „Geriausia Ką Turime. Iš To Kas Liko“. Dainų aranžuotės signalizavo apie „Atikos“ posūkį link glam rock, arena rock, hard rock stilistikos.

Likę trise, „Atikos“ nariai koncertiniam turui nusprendė nekeisti grupės sudėties. Beveik iki pat iširimo – nuo 2010 m. pabaigos iki 2011 m. vidurio grupė nesinaudojo papildomų muzikantų paslaugomis ir savo sudėties nebeplėtė.

„Geriausia Ką Turime. Iš To, Kas Liko“ pateikė naujų garsų ir temų. Dariaus Žvirblio tekstuose atsirado ironiškų strėlių masinės vartojimo kultūros link („Supermarket Rock“), bandyta personifikuoti Nick Cave („Bėk Lola, Bėk“), sarkastiškai manipuliuojama politinėmis aktualijomis („Billy-Q-Billy“). Nebuvo apleista ir meilės lyrika („Į Las Vegą“), juokiamasi iš savo populiarumo ambicijų („Prisimink Mane, Prašau“), nostalgiškai žiūrima į ateitį („Indigo Vaikams“).

Iširimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Purtoma vidinių problemų, grupė išsiruošė į albumą pristatantį turą, tačiau susidomėjimas „Atika“ nuslopęs – į koncertus renkasi kur kas mažiau gerbėjų. Reaguodama į šią situaciją, grupė surengia nedaug pasirodymų, todėl iki 2011 m. pabaigos šios sudėties „Atikos“ koncertai – labiau išimtis nei taisyklė. Viešoje erdvėje grupės nariai vis dažniau kalba apie veiklos nutraukimą. Dar bandydami įpūsti naujos ugnies, Audrius Šalnis, Aurimas Stonys ir Darius Žvirblis 2011 m. viduryje pakvietė gitaristą Povilą Dabkų[4], Klaipėdos grupių „Jambazoo“, „Varnos“ narį. Nors naujų dainų įrašai ir neplanuojami, tačiau bandoma atgaivinti pilnavertė koncertinė veikla.

Nuo 2011 m. pabaigos iki 2012 m. gruodžio grupė nemažai koncertavo, tačiau be didesnio entuziazmo ir atgarsio. Pasikeitus šeimyninėms aplinkybėms, 2012 m. vasarą „Atikos“ lyderis Darius Žvirblis informavo grupės narius apie savo ketinimus išeiti iš grupės. Po paskutinio koncerto Vilniuje, kuris įvyko 2012 m. gruodžio pabaigoje, po daugiau nei 16 metų nuo jos įkūrimo, Darius Žvirblis paliko „Atiką“. Grupė, likusi be dainų autoriaus, nusprendė oficialiai paskelbti apie savo iširimą.

Diskografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Karvė ir Kosmonautai (2002 Wobzdus Records)
  • Caro Nebuvo (2002 Wobzdus Records)
  • Po Visko (2004 Wobzdus Records)
  • Žolių Vaikai (akustinis koncertas, 2005 Wobzdus Records)
  • Šalin Rankas Nuo Rokenrolo, Mama! (2006 Mega Records)
  • 3 (2007 Wobzdus Records, EP)
  • Narcizų Dainos (2008 Wobzdus Records)
  • Himnai Ir Vėliavos (2009)
  • Geriausia Ką Turime. Iš To Kas Liko (2010 Indie Sparrow Records, ISRCD0001)
  • Dešimt Metų Vienatvės (rinktinis albumas, 2013 Indie Sparrow Records, ISRCD0002)

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]