Sunkusis rokas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Sunkusis rokas
Stilistinės ištakos: Bliuzrokas, garažo rokas, psichodelinis rokas, rokenrolas
Kultūrinės ištakos: XX a. 7-o dešimtmečio vidurys, JK ir JAV
Tipiniai muzikiniai instrumentai: Elektrinė gitara - Bosinė gitara - Būgnai - kartais Pianinas ir Klavišiniai
Vyraujantis populiarumas: didelis nuo 7-o dešimtmečio pabaigos

Sunkusis rokas (angl. hard rock) yra roko muzikos forma, kurios šaknys siekia septintą dešimtmetį. Šioje muzikoje dominuoja atkaklus, „kalantis“ ritmas, trumpos melodinės frazės, ekspresyvus, forsuotas vokalas, palydimas aštraus, karkiančio gitarų gausmo, maištingas dainų turinys.

Instrumentuotė[taisyti | redaguoti kodą]

Tipiniai sunkiojo roko instrumentai - elektrinės gitaros, bosinė gitara ir būgnai. Dauguma sunkiojo roko grupių turėjo du gitaristus - ritmo ir solo. Solo gitaristas groja solo ir pagrindinius rifus. Sunkiojo roko solo gitaristai, norėdami padidinti solo ir rifų atlikimo greitį atrado įvairių alternatyvių grojimo būdų. Ritmo gitaristo pagrindinis vaidmuo - palaikyti ritmą, akompanuoti solo gitarai ir onizuoti visos grupės atliekamą muziką. Būgnininkas turi išlaikyti ritmą, o bosistas - išlaikyti harmoniją.

Sunkiojo roko istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Sunkiojo roko šaknys siejamos su tokiomis roko grupėmis, kaip The Doors, The Rolling Stones bei kai kuriais bliuzo atlikėjais (pvz., Janis Joplin). Bei legendiniu roko gitaristu Jimmy Hendrix.

Sunkusis rokas po 1970 metų susiformavo į atskirą kryptį, kuri buvo aiškiai išreikšta Blue Cheer, Cream ir kitų grupių kūryboje.

Sunkusis rokas inicijavo metalo stilių atsiradimą, tiesa, pastarieji gerokai skiriasi savo muzikine struktūra. Heavy metal pradininkai – Led Zeppelin ir Deep Purple ir Black Sabbath neretai priskiriami abiem stiliams iš karto, o grupės kaip AC/DC, Aerosmith, Nazareth ar Kiss priskiriamos tik sunkiąjam rokui.

Sunkiojo roko muzika didžiausią populiarumą pasiekė tarp 1969 ir 1985 metų.