Asveja (miestelis)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Asveja
brus. Асвея, rus. Освея
   Coat of Arms of Aśvieja.png      Flag of Aśvieja.png   
Aśvieja, Misijanerski. Асьвея, Місіянэрскі (1913).jpg

Asveja
56°01′0″ š. pl. 28°07′0″ r. ilg. / 56.01667°š. pl. 28.11667°r. ilg. / 56.01667; 28.11667 (Asveja (miestelis))Koordinatės: 56°01′0″ š. pl. 28°07′0″ r. ilg. / 56.01667°š. pl. 28.11667°r. ilg. / 56.01667; 28.11667 (Asveja (miestelis))
Laiko juosta: (UTC+3)
Valstybė Baltarusijos vėliava Baltarusija
Sritis Vitebsko sritis Vitebsko sritis
Rajonas Verchniadzvinsko rajonas
Gyventojų (1995) 3 000
Commons-logo.svg Vikiteka AsvejaVikiteka
Kirčiavimas Asvejà

Asveja (brus. Асвея) – miestelis šiaurės Baltarusijoje, pasienyje su Latvija ir Rusija. Prie miestelio telkšo Asvejos ežeras.

Maisto, statybų, lengvoji pramonė.

1782 m. pradėto statyti Gilzenų (kaikuriuose šaltiniuose minima ir Šadursių giminės pavardė) dvaro bei parko liekanos. Išlikę Šv. Trejybės bažnyčios pamatai datuojami 1783 m. 1759 m. pastatyta ligoninė. XIX a. pastatyta Šv. Jurgio cerkvė. Nuo miestelio pietų kryptimi yra žydų kapinės (nuo XIX a.).


Pavadinimas kildinamas iš baltiškojo (lietuviškojo) ašva ir (prūsiškojo) aswa – arklys. Baltarusų mokslininkas Vadzim Žukevič sieją pavadinimą su свей, свеяный песок – sanašos, suneštas smėlis (asocijacija į Asvejos ežero pakrantę).[1][2]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmą kartą paminėtas XV a. Rusų istorikai teigia, kad pagal atliktus archeologinius kasinėjimus, dar X a. šioje vietoje buvo slavų gyvenvėtė.

XVI a. priklausė LDK Polocko vaivadijai.

Miesto teisės suteiktos 1695 m. Nuo XVI a. iki XVIII a. prekybos centras, per metus vykdavo mažiausiai dvi mūgės.

Nuo 1772 m. priklausė Rusijos imperijai.

Po Spalio revoliucijos atiteko Baltarusijos TSR.

1943 m. vasario 16 d. vykdant sovietų partizanų likvidavimo operaciją Žiemos stebuklas (vok. Operation Winterzauber) miestelis sudegintas, nukentėjo daug gyventojų[3].

2007 m. pretendavo į agromiestelio statusą, bet jo negavo.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. В.Н. Топоров, заглавие=Прусский язык: A-D, Москва, Наука, 1975 m., 135-138 psl.
  2. A. Vanagas, Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas, Vilnius, Mokslas, 1981 m. 49 psl.
  3. Бествицкий Ю. Латышский Легион смерти: свастика вместо совести // Газета Совета министров республики Беларусь «Рэспублiка», 17.11.2007 — № 216 (4395).

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]