Aptarimas:Socionika

Straipsnio aptarimas iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Kažkoks garbstymas čia, o ne enciklopedinis straipsnis. Dirgela 12:45, 19 Geg 2005 (EEST)

Na taip, sprendžiant pagal šį straipsnį, socionika - vaistas nuo visų problemų, reiktų pakarpyt tikriausiai. Knutux 13:22, 19 Geg 2005 (EEST)
Aš su savo POV pirmiausiai šiam straipsniui priskirčiau kategoriją "Šarlatanizmas" :-) --Tractor 14:01, 19 Geg 2005 (EEST)

Na, ankstesnį straipsnį tikrai buvo galima pavadinti "šarlatanizmu". Socionika rimtas ir turintis visus psichologinius pagrindus mokslas, gaila kuomet iš jo tyčiojamasi. Perrašiau. Esant laiko, bus galima ir papildyti. -- šis nepasirašytas komentaras buvo paliktas naudotojo Unex (aptarimasindėlis) 23:46, 29 gegužės 2005‎ (EEST)

  • Nenorėčiau būti grubus, bet kol kas nei mokslo, nei psichologijos šakos socionika neprimena. Tai daugiau asmeninė buvusios buhalterės teorija, jei bus besidominčių galėsiu dar keletą tokių sukurti. Pasižiūrėkite į autorės svetainę http://www.socionika.org/ - "jei siekiate efektyvios politinės veiklos..." - nu grynas sakyčiau Lolašvili klonas. Dar galit pasižiūrėti literatūrą - ten tarp Jungo nesunkiai rasite ir Kastanedą, ir Tibeto mirusiųjų knygą. Šios knygos matyt irgi padarė esminę įtaką teorijos raidai - oj, atleiskit, kokiai teorijai - taigi socionika yra vienas jauniausių pasaulio mokslų, tokio jauno, kad niekas nėra apie jį girdėjęs išskyrus keletą "entuziastų" buvusioj TSRS. Kaip rimtas mokslas socionika naudoja testus - pažiūrėkit, prašau, testų skyrelį. Ten rasime ir numerologinį suderinamumo testą ir įsitikinsime telepatija ;) Nu aš aišku jumorą suprantu, bet pagrindinės socionikos autorės puslapio lygis akivaizdus, keista, kad dar iš rankos neburia. Nu žodžiu labai būčiau linkęs "mokslą" straipsnyje keisti į "pseudomokslą". Dirgela 21:55, 1 Bir 2005 (EEST)
  • gal "išleisti ora" galima jeigu pervadinti į teorija arba tiesiog tipologijos variantas, nes psicholginėje literatūroje (netgi vadovėliuose) apie tai vis dėl to rašoma --AndriuZ 22:28, 1 Bir 2005 (EEST)
Rizikuodamas susikurti priešgynos reputaciją, visgi nesutinku. Moksle teorija nereiškia "šiaip kažkas tokią sugalvojo". teorija - tai daugybę patikrinimų ir bandymų atlaikiusi hipotezė, kurios teisingumu kol kas (kol nebus gauta naujų duomenų, jei išvis kadanors) kaip ir neabejojama. Blogiausiu atveju čia tiktų pavadinti hipoteze, bet ir tai abejoju. Nomad 17:37, 2 Bir 2005 (EEST)


  • nu gal aš čia įsijaučiau, manau jei užvadinti "teorija" gal ir tiktų - man užkliuvo tai, kad patys socionikos mėgėjai tai vadina mokslu, o tai jau labai daro šitą reikalą artimą "pseudomokslo" apibrėžimui.Dirgela 22:47, 1 Bir 2005 (EEST)
  • Biškį siūlyčiau atvėsti. Daugelis psichologinių teorijų yra pusiau maginės (arba šiek tiek pseudomokslinės - galima vadinti ir vienaip ir kitaip). Esmė visalaik yra tame, kad sukurti tam tikrą sąvokų sistemą, kuri leistų analizuoti asmenybės elgesį, nesvarbu, ar tos sąvokos atrodo fizinės, ar nelabai (prisiminkim tą patį Jungą su jo archetipais). Siūlyčiau palikti tą psichologinę teoriją, kaip yra, vėliau gal ateis kas su psichologiniu išsilavinimu ir sustatys viską į savo vietas. Beje, dėl "buhalterės" - apie 1970-uosius TSRS psichologija faktiškai tik formavosi (Stalino/Chruščiovo laikais iš psichologijos buvo paliktas tik pavlovizmas), tad daugelis tuometinių psichologų neturėjo psichologinio išsilavinimo. --Tractor 01:17, 2 Bir 2005 (EEST)
Daugelis? Nesutinku, atvirkščiai, daugelis psichologijos teorijų paremtos tyrimais ir stebėjimais. Teko šiek tiek domėtis psichologija :) O socionika, mano žiniomis, nėra labai pagrįsta. Kad ji formavosi tada, kai daugelis psichologų neturėjo atitinkamo išsilavinimo, tik papildoma priežastis į jos teiginius žiūrėti ypač atsargiai. Nomad 09:35, 2 Bir 2005 (EEST)
Tyrimais ir stebėjimais paremtos ir pseudomokslinės teorijos (argi ne?), bet iš psichologų bene vieninteliai, bandę rimtai tirti zhmogaus psichiką, remiantis mokslinėm metodikom, buvo pavlovistai ir behavioristai, ir abiejų šių šakų atstovai pasiekė ne tiek jau baisiai ir daug: pagrindinės terapijoje pasiteisinančios teorijos išsivystė iš nepagrįstų tyrimais froidistinių ir netgi šarlataniškų (prisiminkime hipnozės taikymą) atšakų. --Tractor 16:37, 2 Bir 2005 (EEST)
Paskaityk Majerso "Psichologija", yra lietuviškai. Ten visi psichologijos pagrindai. Nomad 16:42, 2 Bir 2005 (EEST)
Patikėkite, skaičiau ne tik pagrindus :-) Tamstai siūlyčiau irgi neapsiriboti pagrindais, jei jau domitės :-) --Tractor 16:52, 2 Bir 2005 (EEST)
Kadangi pagrinduose juodu ant balto nurodyta kur kada ir kokie eksperimentai buvo atlikti ir yra atliekami, labai abejoju, ar plačiau pasidomėjus paaiškės, kad iš tiesų tų eksperimentų nebuvo. Kaip manai? :) Nomad 17:00, 2 Bir 2005 (EEST)
Uhu, įskaitant ir sublimacijos eksperimentus, LOL! Noriu pasakyti tik tiek, kad nesuveskime visos psichologijos į behavioristines kryptis :-))) --Tractor 17:08, 2 Bir 2005 (EEST)
Nomad rašė: O socionika, mano žiniomis, nėra labai pagrįsta.. Kažkaip tamsta netaip žinote. Socionika yra apjungta iš trijų teorijų, pagrinde iš Jungo ir Froido. Tos teorijos yra patikrintos. Froidas ir Jungas buvo psichiatrai, dirbę su pacientais. Taigi galite paskaityti Jungo „Žvelgiant į pasamonę“, „Psichologiniai tipai“ ir t.t. Būtent tai ir yra socionikos sudėtis, o ne kažkokios mistikos... --Unex 17:55, 2 Bir 2005 (EEST)
Aš skaičiau ir daugiau, ne tik Jungą ar Froidą. Jei paskaitytum tik Uri Geller'į, ir metafizinės basnios pasirodytų pagrįstos. Kad anie dirbo su pacientais, teįrodo tai, kad jie dirbo su pacientais. Neneigiu abiejų didžiulio indėlio į psichologijos mokslą, tačiau konkrečiai socionika nėra pagrįsta. Į tolimesnes diskusijas leisiuosi tik tada, jei pamatysiu nuorodas į rimtų šiuolaikinių psichologų knygas ar publikacijas, kuriose tyrimais ir stebėjimais įrodomas socionikos teorijų pagrįstumas. Taip pat artimiausiu metu ketinu plačiau paskaityti socionikos kritiką ir papildyti šį straipsnį. Nomad 18:02, 2 Bir 2005 (EEST)
Yra konkrečiai ir aiškiai parašytos trys teorijos iš kurių susideda socionika. Iš ko Tavo nuomone ji susideda tuomet? Kvantinėje fizikoje taip pat daug kas neįrodyta ir tai padaryti yra ganėtinai problematiška. Tačiau nuo to kvantinė fizika nėra pseudomokslas. Siūlyčiau ne pasiskaityti, o pasibandyti praktiškai, šios teorijos veikimą. --Unex 18:10, 2 Bir 2005 (EEST)

Gerb. Dirgela, esu IT žmogus, priedo skeptikas ir kritikas iš prigimties. Netikiu jokiom magijom, burtais, astrologijom ar dar velniai žino kuom. Tačiau socionika giliai domiuosi keleta metų. Kodėl? Todėl, kad iš praktikos žinau, kad tai VEIKIA ir tai padeda man suprasti žmones. Prieš kritikuojant derėtų ĮSIGILINTI į pačią teoriją t.y. kuo ji paremta. O ji paremta ne pievomis ir ne kavos tirščiais, o klasikine psichologija - tuo pačiu tėvuku Froidu ir jį papildančiu Jungu. Socioniką pripažinta Rusijoje (Maskvoje yra tirinėtojų), Ukrainoje (Kijeve yra socionikos institutas), JAV (dėstoma keliose universitetuose, o pastaruoju metu yra ketinama pateikti kaip dėstymo programą švietimo institucijoms) ir žinoma Jungo tėvynyje - Šveicarijoje (pagal Juno tipoligiją, nuo senų laikų mokyklose yra skirstomos klasės, specialistai atrenkami priimant į darbą). Tai faktai. Tik man keisčiausias dalykas, kad nors socioniką sudarė lietuvė, tačiau tėvynėje niekas to nenori pripažinti. Matyt tas mūsų varganas lietuvių mentalitetas suveikia... liūdna, kad atsidursime atsilikėlių vietoje, kurie ateityje vysis toliau pažengusius vakarus. Kalbant apie www.socionika.org - tai NE autorės puslapis. Jei gerb. Dirgela kiek atidžiau pažiūrėtų, pamatytų nuorodą pasvieta.lt, kas yra "Reklamos ir leidybos centras". Prie šito galiu paminėti įmonę "Harmoniją" ir tų pačių šaknų pažinčių klubą. Štai čia YRA šarlatanizmas, kuomet iš mokslo yra daromas biznis ir komercija! Tik labai gaila, kuomet žmonės paviršutiniškai pažiūri į mokslą ir vertindami pagal kelias, visą autoritetą griaunančias, įmones ar tinklapius žvelgia į mokslą, kaip į šarlatanizmą. Ar dėl NSO, Horoskopų ir pan. astronomija yra nebemokslas? Ar dėl alchemijos, chemija tapo šarlatanizmu? Nesitikiu iš Jūsų greito požiūrio pakeitimo, tačiau tikiuosi šiais pamąstymais, priversiu Jus bent jau susimąstyti prieš ką nors kritikuojant. Beje, manyčiau nelabai protinga yra lyginti dekanę ir ekonomikos dėstytoją su "buhaletere". --Unex 04:38, 2 Bir 2005 (EEST)

Nereikia man čia tik pasakų sekti - "visame pasaulyje", "keliuose universitetuose". Pasižiūrėk google.com ir pamatysi, kad visos nuorodos yra iš rusijos ir ukrainos, kur patys socionikos mėgėjai džiaugiasi socionikos moksliškumu. Nė viena rimta mokslo institucija tokio mokslo nėra girdėjusi. Aš tikiu, kad tai gali būti mokoma kokiame nors Baltijos rusų institute, bet tai nedidelis pliusas. Dėk Šveicarijos tai atleisk, netikiu - duok bent vieną nuorodą. Dėl alchemijos chemija netapo šarlatanizmu kaip dėl socionikos šarlatanizmu netapo psichologija, tačiau socionikos pretenzijos į mokslą tai juokingos. Geriausiu atveju tai "riboto paplitimo psichologinių tipų teorija". Dirgela 06:25, 2 Bir 2005 (EEST)

Labas, jei jau vyksta ginčai dėl kardinalaus priskyrimo mokslinei ar makaroninei teorijai, tai pateikinėjame faktus: nuorodas į akademinius šaltinius (tradicinių universitetų psichologijos/filosofijos/medicinos leidinius, mokymo programas, etc.). Kiti argumentai kol kas atrodo niekiniai. Ačiū. --Tractor 07:51, 2 Bir 2005 (EEST)

Palaikau Tractor. Visokie "tai veikia, pats įsitikinau", "tai dėstoma universitetuose" ir "tai paremta Jungu ir Froidu" tinka kas antram pseudomokslui. Bent jau taip manytų jų atstovai ;)

Na, as esu medikas ir esu gerai susipazines su socionika jau 10 metu. Tai, kaip skirstomi zmones i tipus pagal keturias savybes, yra pakankamai moksliska ir atrodo tikra. Taciau turedamas daug laiko patikrinimui, as pastebejau, kad socionika toli grazu nera visiskai issami ir neklystanti zmoniu santykiu atzvilgiu. Tipus ji apibrezia gana tiksliai, bet santykius tarp tipu - nebe taip tiksliai. Be to, ji gana atvira kitiems abejotinos reputacijos mokslams, pvz., astrologijai. Taigi, cia jau tam tikra rizika. Kaip sakoma, grynas melas nera toks blogas kaip melas sukergtas su tiesa, kur nelabai juos viena nuo kito atskirsi. O sarlataniskumo socionikai suteikia vien jau ta aplinkybe, kad kai kur socionika pateikiama kaip panaceja nuo visu ligu - ismanysi socionika, tai ne tik visi santykiai su zmonemis susitvarkys, bet ir verslas prades suktis ir ligos pabegs. Cia jau tipiskos pseudomokslo savybes. Dar viena pseudomokslo savybe - kad remiamasi tik ankstesniais saltiniais (tuo paciu K. G. Jungu, kuriam as neturiu esminiu priekaistu), uzuot moksliskai tikrinus hipotezes. A. Augustinaviciutes (pasivadinusios magiska Augusta, o gal cia tik duokle tarptautiniams santykiams?) teiginiai, rodos, niekur nebuvo moksiskai tikrinami, bent as niekur neradau. Taigi, jeigu ir socionika sekmingai apraso visus zmoniu ir ju santykiu tipus, tai manyciau, kad pretenduodama i moksla, ji turi iskeltas hipotezes patikrinti, t.y. kol naujas teiginys nera pagristas, tol jis yra hipoteze, nors autorius visuomet linkes ja vadinti teorija.

Dziaugiuosi, kad Lietuvoje jau imama rimciau kalbeti apie pseudomokslo problema, nes ziniasklaidoje pasiziurejus ar paskaicius susidaro ispudis, kad mokslo nereikia - uztenka pseudomokslo ziniu, ateinanciu is amziu gludumos. Grazu, tik nelabai ismintinga.

user:Kastsmig

Gerb. Dirgela, apart tamstos purkštavimų ir neigimų, nieko konkretaus pasakyto nematau. Gal pirma įsigilink į pačia socioniką? Ar gerbiamasis bent žino, kokiu pagrindu ji remiasi? Ar žinote ką apibrežia socionika, o ką ne? Panašu, kad nė velnio..

Neesu aš komercininkas ir man iš esmės visiškai nusispjauti ar Jūs pripažįstate tai ar ne. Aš čia ginčijuosi tik dėl vieno dalyko - Jūsų požiūrio. Kuomet atsivertęs socionika.org perskaitote "Tipavimas, pagal veido bružuos", "Ar norite įsitikinti telepatija?".. kuomet pamatote straipsnį apie socioniką varganam moteriškam žurnale, prie kokio nors skyrelio "Jis ir ji" ar kažkur perskaitot užrašą "Socionika padės jums susirasti antrą pusę!". Taip, jei pirmą kartą susidurčiau su socioniką pamatęs tokius dalykus, man jį būtų tolygi bobutės, su dviem dratais rankloje, pranašystėms apie akopalipsę. Tačiau ar Jungas savo tipologijoje nors apie vieną iš šių dalykų minėjo? Ar Augustinavičiūtė apie tai minėjo? Kažkodėl nieks šiais dalykais nepasidomėjo, o pirma susidarė nuomonę. Socionika sudaro ir apibrėžia 16 tipų, kuris kiekvienas turi 4 skirtingai veikiančias savybes (visa tai pagal konkrečią ir aiškią Jungo tipologiją, nieko daugiau) ir sudaro santykių lentelę tarp tų tipų (remiantis Kepinskiu) - viskas. Visa kita, tai tik prikergta įvairių mėgėjų "socionikų", visokios astrologijos ir kiti paistalai. Gaila, kad dauguma atkreipia dėmesį į visą šlamštą, o ne į tą tikrąją dalį, apie kuria mažai te užsimenama. Tokie "socionikai" orientuojasi į mases ir bukus žmones, tačiau taip atbaido specialistus ir rimtus žmones.. Ne visi moka atskirti pelus nuo grūdų...

Apie "visą pasaulį" nieko neminėjau. Tractor minėjo, kad TSRS laikais psichologija dar tik formavosi, tačiau jis šiektiek neteisus. Siauros psichologijos sritys, buvo naudojamos saugumo struktūrose. Priežastis paprasta - tam, kad paveikti žmogų. Vėliau ir socioniką teoriją, TSRS kurį laiką laikė įslaptinta ir naudojo kosmoso tyrimų centre, kur matematikų, fizikų ir psichologų grupė tyrinėjų kosmoso poveikį žmogui ir galimas situacijas. Na bet, tai tik tarp kitko, nes apart kelių rankraščių, neturiu jokių įrodimų. O juk kritiko akimis, savi rankraščiai ne įrodymas ;)

Gerb. Kastsmig, tarptipinių santykių pagrindinės mintys yra teisingos. Paprasčiausiai yra nevykusių aprašymų. Socionika tipus ir santykius tarp tipų nagrinėja objektyviai ir šiektiek abstrakčiai, tačiau kaikurie aprašymai nugrimzta į individuales savybes ir subjektyvumą. --Unex 14:32, 2 Bir 2005 (EEST)

Jei per google paleisit "socionika" paiešką pirmoje vienoje rasit mano minėtą socionika.org ir prierašą "Aušros Augustinavičiūtės asmeninė svetainė apie asmenybių tipus." Gal ir tikrai sukčiai naudojasi niekuo dėto žmogaus vardu, tuomet savo ankstesnius teiginius atsiimu. O dėl socionikos naudojimo slaptuose eksperimentuose ir kosmonautų rengime, tai manau rastume nemažai, kurie tvirtintų, jog tiems patiems dalykams buvo naudojama ir kabala, ir Mikaldos pranašystės. Aš neneigiu, kad žmones galima skirstyti į psichologinius tipus ar tirti žmonių tarpusavio suderinamumą, tačiau būčiau linkęs neigti socionikos pretenzijas į psichologijos šaką ar atskirą mokslą. Dirgela 16:24, 2 Bir 2005 (EEST)
Gal tai nelabai aktualu, bet atsimenu, kažkada skaičiau apie lenteles ir testus, naudojamus kosmonautų tarpusavio suderinamumui patikrinti, rengiant grupinius ilgalaikius skrydžius. Ar čia nebus tas pats dalykas? --Tractor 14:53, 2 Bir 2005 (EEST)


Dirgela rašė: Aš neneigiu, kad žmones galima skirstyti į psichologinius tipus ar tirti žmonių tarpusavio suderinamumą, tačiau būčiau linkęs neigti socionikos pretenzijas į psichologijos šaką ar atskirą mokslą.

Gal galėčiau išgirsti konkrečius ir aiškius argumentus, kodėl? Atskira mokslo šaka to vadinti galbūt ir negalima, nes socionika tiesog per maža ir turinti gan konkrečias savo ribas. Tačiau kadangi ji paremta klasikine psichologija, manau galima drąsiai dėti į psichologijos sudėtį.

Šiaip Augustinavičiūtė yra sulaukusi ganėtinai garbingo amžiaus ir aš linkęs abejoti, kad ji užsiima tokia veikla, kaip tinklapio kūrimas ir priežiūra. --Unex


Socionika, nors ir sukuria moksliškumo įspudį, bet yra pseudomokslas. Dėl smalsumo šiuo klausimu dar pasiteiravau psichologijos dėstytojo (Dr. Visvaldo Legkausko), kuris tą patvirtino. Socionikoje neatliekami joki tyrimai, remiasi kažkokiom teorijam, kaip ir kokioje astrologijoje, sukūrė 12 paveikslų, vaizdžiai apibūdindama neva tai charakterį, abstrakčiomis frazėmis ir paleido. Su mokslu bendro mažai, su pseudomokslais viskas sutampa :) Tą "iš praktikos žinau, jog veikia" paaiškina Forerio efektas.
Prašom pateikti mokslinius tyrimus, paaiškinančius tą neva tai panašią veido formą, ir siejimo į charakteirus ir t.t. Laisverobotams 07:33, 2008 lapkričio 4 (EET)

enciklopedinis stiliius ir reziume[redaguoti vikitekstą]

gal jau galime (atsižvelgdami į enciklopedijos paskirtį) reziumuoti:

  • Dirgela 21:55, 1 Bir 2005 (EEST) : kol kas nei mokslo, nei psichologijos šakos socionika neprimena. - išreikšta abejonė (emociškai nuspalvinta) dėl straipsnio NPOV
  • AndriuZ 22:28, 1 Bir 2005 (EEST) : socionika - ne mokslas, bet tipologija
  • Dirgela 22:47, 1 Bir 2005 (EEST) : manau jei užvadinti "teorija" gal ir tiktų
  • Tractor 01:17, 2 Bir 2005 (EEST) : Daugelis psichologinių teorijų yra pusiau maginės - reiktų pilnesnės klasifikacijos :-)
  • Nomad 09:35, 2 Bir 2005 (EEST) : daugelis psichologijos teorijų paremtos tyrimais ir stebėjimais - visos teorijos turi būti paremtos mokslinis metodas
  • Tractor 16:37, 2 Bir 2005 (EEST) : bandę rimtai tirti - ne enciklopedinis stilius
  • Nomad 16:42, 2 Bir 2005 (EEST) : Paskaityk Majerso "Psichologija", yra lietuviškai. Ten visi psichologijos pagrindai - pasiūlymas nepagarbus ir sunkiai realizuojamas neturint knygos. (Ne, tai tik nuoroda į šaltinį, kuris įrodo, kad psichologija remiasi stebėjimais ir eksperimentais, o ne teta Zose ir XII a. alchemija Nomad 18:22, 2 Bir 2005 (EEST))
  • Unex 04:38, 2 Bir 2005 (EEST) : iš praktikos žinau, kad tai VEIKIA ir tai padeda man suprasti žmones. - džiugu, bet ką tai bendro turi su enciklopedija?
  • Unex 04:38, 2 Bir 2005 (EEST): yra ketinama pateikti kaip dėstymo programą švietimo institucijoms - vargu ar įtikinamas argumentas
  • Unex 04:38, 2 Bir 2005 (EEST): Tik man keisčiausias dalykas, kad nors socioniką sudarė lietuvė, tačiau tėvynėje niekas to nenori pripažinti. - gera mintis
  • Unex 04:38, 2 Bir 2005 (EEST): YRA šarlatanizmas, kuomet iš mokslo yra daromas biznis ir komercija - o kam tuomet mokslas reikalingas (ir kuo skiriasi biznis nuo komercija)?
  • Tractor 07:51, 2 Bir 2005 (EEST) : jei jau vyksta ginčai dėl kardinalaus priskyrimo mokslinei ar makaroninei teorijai, tai pateikinėjame faktus - kažkodėl be atsako?
  • user:Kastsmig : esu medikas ... kaip skirstomi zmones i tipus pagal keturias savybes, yra pakankamai moksliska ir atrodo tikra... turedamas daug laiko patikrinimui, as pastebejau,... Tipus ji apibrezia gana tiksliai, bet santykius tarp tipu - nebe taip tiksliai. - reiktų straipsnio
  • user:Kastsmig : tipiskos pseudomokslo savybes - reiktų straipsnio
  • user:Kastsmig : rodos, niekur nebuvo moksiskai tikrinami, bent as niekur neradau. - ar tik čia nebus šuo pakastas ?
  • user:Kastsmig : jeigu ir socionika sekmingai apraso visus zmoniu ir ju santykiu tipus - jau esantis nemažas kiekis psichologijos teorijų rodo, kad nėra vienintelės teisingos
  • Unex 14:32, 2 Bir 2005 (EEST) : Gerb. Dirgela, apart tamstos purkštavimų ir neigimų - nepagarba kitiems - nepagarba sau...

...daugiau (deja) nematau kas čia naudingo (enciklopedijai) prikalbėta, tiesa, tinka kaip iliustracija civilizuotai Wikipedija:Diskusija (analogiškai NPOV) :-) --AndriuZ 17:32, 2 Bir 2005 (EEST)

Jep, grynai natūroje turime fleimą, kuris, tiesa, vystosi taip dinamiškai, kad neišeina sustatyt visko į savo vietas. Taigi, gal pradėkime nuo nuorodų į konkrečius šaltinius ir baikime kalbėti apie oftopikus: ne mums spręsti teorijos teisingumą, tegul tai nustato akademiniai šaltiniai. --Tractor 17:53, 2 Bir 2005 (EEST)

Pasimoderuokime[redaguoti vikitekstą]

Na, mano nuomone ši vieta nelabai tinkama tokioms diskusijoms iš viso. Tačiau esu priešiškas, kuomet yra iš ankstinis nusistatymas prieš teoriją, į kurią nė kiek nepasigilinama. Tai tiek. --Unex 18:00, 2 Bir 2005 (EEST)

Unex, mūsų situacija dabar tokia: mes turime straipsnį apie dalyką, kurio kategorizavimu, kaip mokslu, keli žmonės abejoja. Tam, kad problemą išspręsti, pakaktų nuorodos į, pvz., kokio nors pripažinto universiteto psichologijos kurso programą, kurioje būtų paminėta socionika, kaip dėstomas dalykas. Kitas variantas būtų psichologijos autoritetas (pvz., kokio nors universiteto profesorius), kuris socioniką, kaip tam tikrą psichologijos sritį paminėtų savo darbuose. Tiesiog, esant tokio tipo nuorodoms, niekas negalėtų rimčiau prieštarauti, ar ne? --Tractor 18:06, 2 Bir 2005 (EEST)
Iš anksto negaliu pasakyti, žiūrint, kokiame kontekste, kiek plačiai ir pan. paminėta. Tačiau, be abejo, tai būtų labai svarus argumentas. Nomad 18:13, 2 Bir 2005 (EEST)
http://www.socionics.ibc.com.ua/ http://www.iam.ecs.soton.ac.uk/seminars/prevseminars.php?date=20030929 http://www.minet.uni-jena.de/~dittrich/

Šiaip daugiau JAV universitetų remiasi Jung - Myers Briggs tipologija, kuri yra amerikiečių analogas socionikai. Tie patys 16 tipų su santykiais tarp jų. --Unex 18:15, 2 Bir 2005 (EEST)

Cituoju šaltinį:

Everything, that man is doing and that takes place in a society, is a product of mentality, which can be analyzed by socionic methods. Many problems - cognitive, social, political, can be removed if to take into account the recommendations of socionics. Socionics has all chances to become a basis of a science in the XXI century. Nuorodų į konkrečius tyrimus ar rimtų sociologų/psichologų darbus neradau (neperdaug ir ieškojau, labai nepatogi navigacija ir sunku orientuotis kur kokia informacija. Mano brolio mėgėjiškas Origami saitas profesionaliau padarytas, nei to socionikos instituto. Publikacijos - išimtinai rusų mokslininkų (?), daugiausiai tik dviejų - Bukalovo ir Lytovo. Nežinau kaip kitiems, bet man to nepakanka. Nomad 18:18, 2 Bir 2005 (EEST)

Gražiai atrodo http://www.socioniko.net/lt/1.1.types/index-type.html parašytas T. Sojeras (neva Tomas Sojeris), Jesėninas, introvertas, Je. Filatova... Bet čia tik šiaip :).

socionika kaip žinoma visame pasaulyje[redaguoti vikitekstą]

Pamąstymui apie socionikos žinomumą visame pasaulyje: nei britannica online, nei microsoft encarta apie tokį dalyką nėra rašoma nieko. Tiesiog lyg toks XXI a. mokslu betampantis dalykas net neegzistuotų.

Dėl pseudomoksliškumo - kiek suprantu socionika teigia, kad atskiriems tipams būdingi ir tam tikri išoriniai požymiai: "blizgančios akys", "šaltas žvilgsnis" ir pan. Čia labai tiktų pasiskaityti en:Physiognomy Dirgela 18:54, 8 Rugpjūčio 2005 (EEST)

Išoriniai požymiai - nesamonė. Tai viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl psichologai nenori šios teorijos pripažinti. Ir dėl šios detalės - teisingai. Tuo tarpu "socionikai" kažkodėl tuos požymius labai noriai prikergia. Nematau čia nieko bendro su informacijos apdorojimu ir kitais procesais žmogaus psichikoje, ką ir nagrinėja ši teorija... Dėl socionikos žinomumo visame pasaulyje - sutinku, nesamonė. Tačiau MBTI yra gan gerai žinomas, vertinamas ir dėstomas daugybėje JAV universitetų. O socionika, tai tik analogiška ir lygiagreti teorija iš tuometinės sovietų pusės. Kodėl dėl to reikia nurašyti pačią teoriją, kuri turi pagrindą paremtą psichologų darbais, o tipologija aiški ir visiškai priešinga pavyzdžiui Forerio efektui (kuris neretai tampa pseudomokslų pagrindu)? Pora nuorodų: http://www.fernuni-hagen.de/SOZ/SOZ2/Projekte/Sozionik/english/ http://jasss.soc.surrey.ac.uk/1/3/5.html http://www.tu-harburg.de/tbg/Deutsch/SPP/Start_SPP3eng.htm --Unex 03:37, 9 Rugpjūčio 2005 (EEST)
Che, pasirodo, mes kalbame apie skirtingus dalykus. Socionikos terminas nėra užregistruotas kaip nekopijuotinas, todėl ką tik nurodytuose tinklalapiuose aš aptikau, kad ten minima socionika - tai sociologijos ir informatikos hibridas (kaip bionika - biologijos ir informatikos): "SOCIONICS is an interdisciplinary research framework which has been recently established for six years by the German Research Foundation" ... "Socionics, an artificial word - like bionic - combining Sociology and Informatics, aims to form a new research discipline with the aim of developing intelligent computer technologies by picking up paradigms of our social world." ... "Socionics aims at generating answers in the context of (a) the emergence and dynamics of artificial social systems and (b) hybrid man-machine societies"... Ir visa tai neturi nieko bendro su A. Augustinavičiūte. Faktas, kad tokiems projektams, kaip ką tik minėtas, Augustos socionikos terminas net nėra žinomas, jeigu jie sugeba jam suteikti visiškai kitokią prasmę.
Tai jei niekas neprieštaraus straipsnyje paminėsiu, kad socionikos yra kelios, o Augustos socionika yra Jungo ir kt. tipologijos variantas. Taip pat Augustos žinovai galėtų parašyti, kad fiziognomika siejama su jos tipologija yra šarlatanizmas.Dirgela 13:32, 9 Rugpjūčio 2005 (EEST)
Iš principo Augustos socionika taip pat remiasi šiomis šakomis: psichologija, sociologija ir dalimi informatikos (pastaroji - tam, kad nagrinėti informacinius procesus žmogaus psichikoje). Tačiau minėtuose linkuose visai kas kita. O dėl socionikos populiarumo - niekas čia to ir nesakė. Ji nėra žinoma, nes žinoma yra MBTI ir Jungo tipologiją. Dėl fiziognomikos - sutinku, nepakenks, nes tai didelis socionikos šalininkų trūkumas, kurį reikėtų akcentuoti. Beje, kolegos iš angliškos ir vokiškos Wikipedia socioniką žino - http://en.wikipedia.org/wiki/Socionics http://de.wikipedia.org/wiki/Sozionik --Unex 16:26, 9 Rugpjūčio 2005 (EEST)
Dabartiniame variante straipsnio to neliko bet pradiniame socionika buvo vadinama XXI a. mokslu ir kitokiais skambiais epitetais. O angliskoje ir vokiskoje vikipedijoje straipsniai parasyti manau tu paciu asmenu kaip ir cia.Dirgela 18:18, 9 Rugpjūčio 2005 (EEST)
Vokiškoje Vikipedijoje straipsnį sukūrė regis sociologas. O kad kažkas bando išaukštinti šią teoriją ir persistengia su skambiom frazėm, tai nuo to teorija tampa pseudomokslu? Dirgela, toks vaizdas, kad tave pagavo sportinis azartas surasti 1000 priežasčių, dėl ko socionika yra pseudomokslas :) Vien dėl to, kad padorią teoriją, it musės apspito komercininkai, rade gerą progą iš to pasidaryti biznį. O kas liečia fizignomiką - grynas pseudomokslas, kurį derėtų atriboti nuo socionikos visom prasmėm. --Unex 22:07, 10 Rugpjūčio 2005 (EEST)
Nu parašykit kas nors kas iš tikrųjų yra ta socionika. O tai dabar ką randu internete paaiškėja, kad yra "tikrosios teorijos iškraipymas", o pati teorija pasirodo prieinama tik kažkokiam gnostikų rateliui. Dabartinis variantas straipsnio mane tenkina, ten berods pseudomokslas nėra minimas, bet tenka sutikti su tuo, kad socionika egzistuoja ir kaip pseudomokslas (čia ta socionika, kuri taip mėgstama komercininkų), todėl su tuo straipsniu nėra taip paprasta. Dirgela 09:40, 11 Rugpjūčio 2005 (EEST)

Aptarimo tęsinys 2006[redaguoti vikitekstą]

Perskaičiau karštą socionikos aptarimą. Malonu pastebėti, kad Vikipedijos diskusijos atkartoja tai, kas vyksta materialiame pasaulyje. Esu susidūręs su socionika ir ne kartą esu girdėjęs panašius vertinimus. Kas yra socionika: keturių psichologinių parametrų alternatyvų kombinacija duoda šešioliką psichologinių tipų (24=16). Parametrus aprašė Karlas Gustavas Jungas, gal ir kiti šaltiniai. Aušra Augustinavičiūtė tai apjungė į vieną sistemą. Ta sistema, tai įrankis, paremtas mokslininkų darbais (Jungu ir kt.) ir skirtas žmonių santykių prognozavimui palengvinti. Žinoma, tai nėra mokslas. Bet socionika paprastai vadinama "mokslu" ne dėl to, kad nesuprantama ar pervertinama pati socionika, bet dėl to, kad neįsigilinama į mokslo sąvokos reikšmę. Šis įrankis ypač paplito specifinėje visuomenės dalyje, kuri nekritiškai priima visokius mokymus. Todėl į vieną krūvą dažnai suplakami NSO, čakros, socionika, horoskopai, biolaukai, visokių sektų mokymai, prie to dar pridedami senovės papročiai, baltai, liaudies dainos ir kiti nevienarūšiai dalykai. Buvau kartą socionikos konferencijoje Kijeve. Ten dalyvio pažymėjimus pradėjo numeruoti nuo 2 ir pasakė, kad pas juos tokia tradicija - pirmas numeris paliekamas Aušrai Augustai, jei kartais ji atvyktų į konferenciją (tada ji buvo gyva). Vienas pranešimas buvo apie zodiako ženklų ir socionikos tipų atitikimus. Kažkas emociškai kalbėjo apie čakras ir pan., kita dalis pranešėjų kalbėjo daug logiškesne sausesne kalba, pristatė savo parengtus tipų nustatymo testus bei atliktus tyrimus. Tos dvi dalyvių dalys nesuprato vieni kitų ir nelabai bendravo. Du pasauliai... Dalyviai buvo iš Lietuvos, Ukrainos, Rusijos, gal dar kokių kaimynynių šalių. Minėjo, kad socionikos pasekėjų yra ir kažkur Lotynų Amerikoje ar pan. Manau, kad socionika yra reikšmingas socialinis reiškinys. Socionika nesumažinant jos reikšmės bei ir negarbinant jos turi būti išsamiai pristatyta Vikipedijoje. Ir ne tik lietuviškoje. --Mykolas OK 2006-01-13

Tai, kad pseudomokslininkai pasidalina į dvi stovyklas nereiškia, jog kažkuri stovykla tampa jau mokslu. Taip pat "sausom" lentelėm ir grafikais ir astrologai naudojasi... Laisverobotams 07:38, 2008 lapkričio 4 (EET)


Man atrodo, čia yra tipiškas smulkių mažumų teorijos atvejis. Šita abejotino patikimumo teorija yra pakankamai nereikšminga pasaulio mąstu, kad niekas nė nesiimtų jos kritikuoti, todėl dauguma rastos medžiagos yra socionikai palanki. Tačiau neradau, kad ši vadinamoji disciplina būtų plačiau kažkur pripažinta mokslo sluoksniuose. Ją dėsto iš esmės tik Rytų Europoje, ir net ir dėstymas universitete nelabai įrodo moksliškumo (ŠU vienu metu net ir chiromantiją dėstė, o VDU turbūt tebėra melofolkloristika). Angliškų šaltinių irgi praktiškai nėra, nebent patys Rytų Europos socionikos entuziastai išvertę į anglų kalbą. Ką darom? --Nomad (aptarimas)