Anykščių vynas
55°31′27.93″ š. pl. 25°6′31.03″ r. ilg. / 55.5244250°š. pl. 25.1086194°r. ilg.
Anykščių vynas – viena seniausių kompanijų Baltijos šalių regione, gaminanti natūralų vaisių ir uogų vyną bei kitus alkoholinius gėrimus. Įmonės istorija prasidėjo 1926 m. Baliui Karazijai gavus leidimą įsteigti vaisvynių dirbtuvę ir užraugus pirmąjį obuolių vyną.
„Anykščių vynas“ itin saugoja šį palikimą. Bendrovės gaminami gėrimai išsiskiria natūralumu, ilgamete gamybos patirtimi bei atskleidžia tikrą gėrimų gaminimo meistrystę. „Anykščių vyno“ gamykla priklauso AB MV Group Production, priklausančiai MV GROUP – vienai didžiausių įmonių grupių Baltijos šalyse, veikančiai keturiuose verslo sektoriuose: gamyba, platinimas, logistika ir prekyba.
„Anykščių vyno“ gamyklos adresas: Dariaus ir Girėno g. 8, LT-29131 Anykščiai.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1926 m. įkurta įmonė, pramoniniu būdu pradėjusi gaminti vyną. Steigėjas agronomas Balys Karazija išnuomoto namo rūsyje įsteigė vaisvynių dirbtuvėlę ir užraugė pirmąjį obuolių vyną.
1938 m. tarptautinėje parodoje Paryžiuje (Prancūzija) B. Karazijos vynas „Birutė" pelnė pagrindinį prizą, o vynas „Senasis vynas" ir „Banga" – aukso medalius.
1939 m. gamykloje buvo pagaminta 900 000 litrų vyno. Vaisių ir uogų vynas tapo tradiciniu lietuvišku gėrimu.
1940 m. Karazija pasitraukė į Vokietiją. „Anykščių vyną“ valstybė išpirko ir suvalstybino.
2004 m. įmonė privatizuota, ją įsigijo AB „Alita".
2014 m. „Alitos” įmonių grupę įsigijo „MV GROUP“.
Prekės ženklai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
„Anykščių vynas“ kuria ir vysto šiuos prekės ženklus:
Natūralus vaisių ir uogų vynas „Voruta“. Natūralūs vaisių ir uogų vynai „Voruta“ įkūnija geriausias lietuviškos vyndarystės tradicijas. „Voruta“ vynai, kaip įprasta nuo senų laikų, gaminami iš Lietuvoje mėgiamų ir auginamų obuolių, juodųjų serbentų, vyšnių ar aronijų.
Vienas iš „Voruta“ vynų – juodųjų serbentų – Lietuvoje pripažintas tautinio paveldo produktu.[1] Lietuviškojo vyno istorijoje minima ir tai, kad jo ragavo Anglijos monarchai. Ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje B. Karazija nuolat dalyvaudavo tarptautinėse parodose Paryžiuje, Londone. Vienos iš parodų metu esą ir įvyko Anglijos karalienės bei Lietuvos vyndarių pažintis. Pasakojama, kad tada Karalienė Motina paragavo juodųjų serbentų vyno. Todėl 2006 m. dabartinei Anglijos karalienei Elžbietai II, kuri viešėjo Lietuvoje, buvo įteiktas lietuviškas juodųjų serbentų vynas. Vėliau „Anykščių vynas“ sulaukė karalienės padėkos.
Vasaros Punčas ir Žiemos vynas. „Vasaros Punčas“ – rausvas, itin švelnaus skonio natūralių vyšnių bei obuolių vynų derinys, kurio aromate atsiskleidžia gaivūs vyšnių, citrusų bei vanilės tonai. „Žiemos vyno“ gėrimas pagamintas maišant natūralius obuolių, aronijų ir juodųjų serbentų vynus.
Vyno kelias[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nuo 2001 m. įmonėje veikia originali pažintinė programa „Vyno kelias Lietuvoje“. Edukacinę programą sudaro ekskursija po vyno gamyklą jos darbo laiku, bei čia gaminamos produkcijos degustacija. „Vyno kelio“ dalyviai šioje programoje pamato vaisių bei uogų virsmą vynu, taip pat susipažįsta su lietuviško vyno tradicijų kaita, kuriai įtaką padarė besikeičiantys laikmečiai ir požiūris į lietuvišką vyną. Degustacijos metu susipažįstama su įmonės istorija, gėrimų sudėtimi, aromato ir skonio ypatumais, ragavimo kultūra.